2024/03/01

Pastatė rašytinį paminklą Laičių kaimui

Laičiečiai įsiamžino su knygos autoriumi Alvydu Totoriu (sėdi pirmas iš dešinės).
Autorės nuotrauka

Kupiškėnų biblioteka pasipildė dar vienu leidiniu. Dienos šviesą išvydo istoriko Alvydo Totorio knyga apie savo gimtinę – „Laičiai, kaimas prie Žvikės“. Jo kolegos šią knygą jau spėjo įvertinti kaip vieną iš geriausių, profesionaliausiai pateiktų pasakojimų apie kaimo istoriją.
Liepos 10 d. Kupiškio viešojoje bibliotekoje vyko šios knygos sutiktuvės, sutraukusios didžiulį būrį žmonių, gyvenančių šiuo metu Laičiuose ir kilusių iš šio kaimo, bet išsibarsčiusių po visą Lietuvą.


Rinko po kruopelytę

A.Totoris kupiškėnams neblogai pažįstamas iš gausybės istorinės tematikos straipsnių, spausdintų įvairiuose leidiniuose apie Kupiškio kraštą. Jis daug metų gyvena Suvalkijoje, moko suvalkiečius istorijos, bet yra išlikęs savo gimtojo krašto patriotu.

„Nebemoku kupiškėniškai. Suvalkija greitai visas tarmes sugraužia“, – šmaikštavo A. Totoris per savo knygos pristatymą. Jis papasakojo, kad yra gimęs prieš 63 metus. Baigė tuometinę Žaidelių aštuonmetę mokyklą ir Kupiškio Vlado Rekašiaus vidurinę. Toliau Vilniaus universitete studijavo istoriją. Po studijų apsigyveno žmonos gimtajame krašte, Kalvarijoje. Užaugino du sūnus. Šio miesto gimnazijoje daugiau nei trisdešimt metų dėstė istoriją. Yra įkūręs muziejų.

„Gimtuosius namus palikau 18 metų. Kodėl nepamiršau savojo krašto? Matyt, kažkas liko, užsifiksavo iš tų laikų. Mano bobutė Marijona Totorienė buvo puiki pasakotoja. Daug žinojo, mokėjo. Man, trejų ketverių metų vaikui, vaizdžiai pasakojo apie Pirmąjį pasaulinį karą, kitus įvykius. Kai pradėjau rašyti, atmintyje atgimė tie jos pasakojimai. Iš pradžių apie knygos rašymą nė negalvojau. Tik dar būdamas moksleivis, vėliau studentas, po kruopelytę rinkau informaciją apie Laičius“, – kalbėjo A. Totoris apie savo knygos ištakas.

Giminių istorija

Pasak jo, rašydamas šią knygą, kiek įmanoma, stengėsi atkurti buvusius įvykius. Akcentavo istoriją ir žmonių gimines. Pastarąsias suskirstė į dvi dalis – senąsias, kurios nepasiekė 20 a., ir naująsias. Visos giminės per šimtmečius yra persipynusios. Senųjų giminių kraujas per santuokas teka ir mumyse. Taigi visi Laičių gyventojai yra vienaip ar kitaip susigiminiavę.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“


——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video