2024/04/26

 

Į GIMTINĘ ATVEŠ NAUJĄ SPORTĄ – ARMLIFTINGĄ

Erikas Dovydėnas, Lietuvos armliftingo federacijos prezidentas. Jurgos Banionienės nuotrauka

Rugsėjo 10 dieną prie Kupiškio marių, Aukštupėnų poilsiavietėje, vyks sporto renginys, kokio dar nėra matę nei kupiškėnai, nei Lietuvos sporto aistruoliai. Tai pirmas Lietuvos armliftingo čempionatas, į kurį susirinks stipriausi Lietuvos galiūnai, jėgos trikovininkai, svarmenų kilnotojai ir kt.
Tik šiemet įkurtos Lietuvos armliftingo federacijos prezidentas – kupiškėnas Erikas Dovydėnas. Jam ir gimė mintis šią naują sporto šaką pristatyti ne kur kitur, o gimtinėje.

Jurga BANIONIENĖ

Erikai, papasakok, koks sporto renginys laukia kupiškėnų ir kitų sporto mėgėjų?

Tai pirmas Lietuvos armliftingo čempionatas. Jį organizuoja Lietuvos armliftingo federacija, kurią neseniai įsteigėme. Šis sportas yra pasaulyje, tiesiog dar nebuvo atėjęs į Lietuvą. Nedaug šalių, kurios propaguoja šią sporto šaką. Armliftingo varžybos dažniausiai vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose, Graikijoje, Ukrainoje, Rusijoje. Tačiau armliftingas populiarėja. Didžiausios varžybos, žinoma, organizuojamos Amerikoje, čia gaminama ir varžybų įranga, mes ją irgi naudosime per čempionatą. Jei kažkas pasieks pasaulio rekordą, jį bus galima fiksuoti. Žinoma, ir Lietuvos rekordus. Yra rekordų normatyvai, tikimės, kad ne vieną jų čempionato dalyviai sulaužys.

„Static Monsters“ Europos čempionate Ukrainoje svorio kategorijoje iki 80 kg Erikas Dovydėnas laimėjo antrą vietą.

Kokia tai sporto šaka?

Viena iš rungčių – Apolono ašies trauka. Ji panaši į jėgos trikovės rungtį – mirties trauką, kai štanga atkeliama nuo žemės, tik šiuo atveju tai nebus standartinė štanga, o per skersmenį storesnė ašis. Nebus galima naudoti papildomos technikos, dirželių, kurie pririštų rankas prie štangos, dėl to labai svarbu stiprus suspaudimas. Kita rungtis „rolling thunder“, išvertus į lietuvių kalbą, riedantis griaustinis. Jos esmė – kad yra stora, nepatogi rankena, kuri sukasi, ant jos galima uždėti svarmenį. Nugali tas, kuris pakelia didesnį. Rankena stora, slysta iš rankų. Reikia labai stiprių dilbio raumenų, kad ją tvirtai galėtum suspausti.

Dar viena rungtis – „little big horn“ įrankio atkėlimas. Tai vertikalus strypas, prie kurio montuojami svarmenys, nepatogu kelti, slysta, reikia stiprių plaštakų. Ketvirta rungtis – suspausti dar vieną įrankį, į kurį įstatomas kaištis. Matuosime laiką. Ši sporto šaka turi ir daugiau rungčių, tačiau nusprendėme startuoti su šiomis keturiomis, kurios yra esminės. Armliftingas šiek tiek panašus į jėgos trikovę, galiūnų sportą. Tai jėgos sportas. Iš esmės, čia reikia stiprių dilbio raumenų.

Lietuvos jėgos trikovės čempionatas, mirties traukos veiksmas, štangos svoris 257,5 kg.

Kodėl čempionatui pasirinktas būtent Kupiškis?

Visada norėjau surengti kažkokias varžybas Kupiškyje, juk esu iš čia kilęs, tai mano gimtinė. Jėgos trikove ir sunkiąja atletika aš pradėjau užsiiminėti Vilniuje, svarsčiau apie tokias varžybas, bet įkūrus Lietuvos armliftingo federaciją, kilo idėja pirmą čempionatą surengti būtent Kupiškyje. Sužinojusi, kad kažką naujo kuriame, su manimi susisiekė Ingrida Tuskienė (Kūno kultūros ir sporto centro direktorė – aut. past.). Nutarėme sujungti jėgas.

Kaip ir kam kilo mintis sukurti Lietuvos armliftingo federaciją?

Mes šią federaciją įkūrėme šiemet. Su draugais organizuojame trikovės ir sunkiosios atletikos varžybas jau penkerius metus, didžiausios vyko viename prekybos centre Vilniuje, sulaukėme 200 dalyvių. Sportuodami vienoje salėje pamatėme įdomų įrankį. Tai buvo „rolling thunder“ rankena.

Pabandėme pakilnoti, patraukė dėmesį, ėmėme domėtis, kas tai per sportas. Paaiškėjo, kad nebūtinai fiziškai stiprus žmogus gali kelti didelę rankeną. Armliftingas tinkamas mechanikams, nes jų rankos labai stiprios. Tai nustebino. Nutarėme kažką panašaus pabandyti ir Lietuvoje.

Ar daug yra žmonių, susidomėjusių šia nauja sporto šaka Lietuvoje?

Kol kas užsiimančių armliftingu žmonių nedaug, šiam sportui dar tik pirmi metai, bet tikrai yra galinčių rodyti puikius rezultatus. Tai ir virvės traukikai, ir svarmenų kilnotojai, galiūnai. Pačius stipriausius sportininkus pasikvietėme į šias varžybas Kupiškyje. Manau, kad bus pasiekta puikių, gal net pasaulinio lygio rezultatų. Net neabejoju, kad Lietuvoje armliftingas prigis ir kitais metais varžybose sulauksime dar daugiau dalyvių.
Kviečiu visus kupiškėnus ateiti pasižiūrėti, galbūt užsiregistruoti ir dalyvauti čempionate. Galima išties save ir aplinkinius nustebinti puikiais rezultatais.

Kiek dalyvių ketina atvykti, ar pasirodys ir kupiškėnai?

Apie 50–60 labai skirtingų sporto šakų atstovų. Kupiškėnai irgi dalyvaus. Varžybų metu mes stengsimės įtraukti žiūrovus, jiems bus rungtys, kuriose galės išbandyti varžybų įrangą, gal patiks ir pradės sportuoti.

Ar bet kas, norėdamas pradėti užsiiminėti armliftingu, gali tai daryti?

Įdomu tai, kad sportuoti gali bet kas. Pavyzdžiui, dirbantys ūkio darbus turi labai stiprias rankas. Vieną įrankį atsivežiau, daviau suspausti seneliui, jis nesportuoja, bet žmogus prie ūkio. Man iki jo rezultato dar toli. Taigi, tai nebūtinai turi būti žmogus, kuris kilnoja svarmenis salėje, tiesiog kad būtų fiziškai aktyvus, gal dirbantis fizinį darbą.

O kada į Tavo gyvenimą atėjo sportas?

Pradėjau sportuoti Kupiškyje. Gal ketvirtoje ar penktoje klasėje, nuo krepšinio treniruočių, taip pat daug bėgiodavau. Paskui užsiiminėjau gatvės gimnastika. Kai buvau beveik pilnametis, ši sporto šaka buvo labai populiari, nauja Lietuvoje. Įstojęs į Vilniaus universitetą, Sveikatos ir sporto centre pradėjau lankytis svarmenų salėje, ten pamačiau, kad treniruojasi universiteto sunkiosios atletikos rinktinė. Visada turėjau tokią liepsnelę, man patiko varžytis, konkuruoti. Nutariau pabandyti, sekėsi neblogai. Pradėjęs sunkiąją atletiką, sužinojau apie kitas sporto šakas – jėgos trikovę, perėjau į ją, dar labiau tiko ir sekėsi. Teko pabandyti net galiūnų sportą. Sportas – mano gyvenimo aistra. Intensyviai sportuoju ne tik pats, bet ir mano žmona Toma. Ji daugiau užsiima gatvės gimnastika su tam tikrais jėgos trikovės elementais.

Akimirka iš treniruotės.

Ar sportas Jus ir suvedė?

Ne, susipažinome universitete. Abu pagal išsilavinimą esame chemikai. Aš pradėjau rimtai sportuoti, ji irgi susidomėjo sportu, nebuvo taip, kad per prievartą vedžiau į salę, jai tiesiog patiko.

Ar smagu, kai pomėgiai šeimoje – tie patys?

Manau, taip. Turime daug bendrų temų, labai specifinių, kažkas įkelia videovaizdą iš sporto salės, aptarinėjame techninius niuansus ir pan.

Kodėl pasirinkai chemijos mokslus?

Mokykloje labai gerai sekėsi tikslieji mokslai – fizika, chemija, matematika. Rinkausi iš fizikos ir chemijos, visgi nusprendžiau, kad pastaroji man labiau patinka. Įstojau į Vilniaus universitetą, baigiau bakalauro, paskui – magistrantūros studijas.

Ar teko dirbti pagal įgytą specialybę?

Mano darbo pobūdis buvo bioinžinieriaus, biotechnologo. Dažniausiai tai darbas laboratorijoje. Kaip atskirą sritį aš baigiau analizinę chemiją, tai cheminiai tyrimai, bet prie jų nedirbau. Pusantrų metų teko dirbti didžiausioje biotechnologijų įmonėje „Thermo Fisher“. Ten įgijau daug geros patirties, kurią vėliau panaudojau kosmetiką gaminančioje įmonėje, kur buvau gamybos vadovas. Šiuo metu dirbu prie projekto, apie kurį dar negaliu kalbėti.

Sportuoti pradėjai gimtajame Kupiškyje. Kokie ryškiausi prisiminimai išlikę?

Krepšinio treniruotės. Kai žaidžiau krepšinį, galvodavau tik apie jį, vis skubėdavau į kiemą. Gatvės gimnastika irgi labai patiko. Su Mariumi Praniausku pradėjome užsiimti gatvės gimnastika, jis iki šiol atlieka pasirodymus, šiemet dalyvavo „X faktoriuje“. Gerų pavyzdžių tikrai netrūko, tėtis visą gyvenimą užsiima sportu, turbūt todėl ir aš pats pradėjau sportuoti, taip pat mokykloje turėjau labai gerą kūno kultūros mokytoją I. Tuskienę, kuri nuolat skatindavo važiuoti į varžybas. Daug rimtų treniruočių buvo ir pas krepšinio trenerį Alvydą Puzelį. Prisiminimai malonūs, jei jų nebūtų, turbūt čia ir nesinorėtų grįžti.

Kas Tave dar traukia į gimtinę?

Čia gyvena seneliai. Tėvai – nebe mieste, rajone. Pas juos atvažiuoju, yra draugų, kurie liko Kupiškyje. Kaskart grįžęs matau, kaip miestas keičiasi, per 10 metų jis tikrai išgražėjęs.

Turi vietų, kurios kelia ypatingus sentimentus?

Bėgiodavau link smėlio karjero, pro Zuntę, ten daugiausia prasukta kilometrų, neseniai teko prabėgti. Pamenu laiptus link gimnazijos, kuriais nuolat bėgiodavau, tai būdavo geras būdas treniruotis. Kai grįžtu, irgi pabėgioju.

O dabar aktyviai užsiimi daugiausia jėgos sportu?

Šiuo metu dar varžausi jėgos trikovės varžybose, pernai teko dalyvauti „Static Monsters“ Europos čempionate Ukrainoje. Čia vyksta dvi galiūnų sporto rungtys – rąsto kėlimo ir Apolono ašies traukos, užėmiau antrą vietą. Apolono ašies traukos rungtis, kaip minėjau, bus ir Kupiškyje.

Ar žadi šioje rungtyje varžytis?

Taip, ketinu. Taip pat planuoju pagerinti pritūpimų su savo kūno svorio štanga Gineso rekordą. Dabar jis yra 34 kartai per minutę. Per treniruotes esu bandęs jį pagerinti, salėje tai padaryti pavyko, bandysiu tą patį pakartoti ir čia, Kupiškyje.

Lietuvos jėgos trikovės čempionatas, mirties traukos veiksmas, štangos svoris 267,5 kg.
Nuotrauka iš asmeninio pašnekovo albumo
Dalintis
Vėliausias komentaras
  • Viskas Gerai, gražu, šaunu tik ar negalima be tu angliškų prie liepų juk yra puikus lietuviški žodžiai išsireiškimai, ne vis pridedame svetimybes juk mes ne sojuze rytu

Rekomenduojami video