Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytus teisės aktų pakeitimus, kurie sudarys platesnes galimybes neįgaliems žmonėms aktyviai įsitraukti į darbo rinką, o darbdaviams – suteiks reikiamą pagalbą juos įdarbinant ar išlaikant darbo vietą darbuotojui įgijus negalią. Naujovės įdarbinant neįgalius žmones atviroje darbo rinkoje laukia jau 2023 m. sausio 1 d.
Neįgaliems žmonėms įsidarbinti atviroje rinkoje padės prevencinės priemonės, pavyzdžiui, lydimoji pagalba įsidarbinus, parama darbo vietos ir darbo aplinkos pritaikymui, darbo asistento pagalba.
„Po daugelio metų neįgalūs žmonės turės daugiau galimybių dirbti tai, ką nori, ir ten, kur jie patys pasirenka, atviroje darbo rinkoje. Pritaikius darbo aplinką ir darbo vietas, skatinant darbdavius, keičiant visuomenės požiūrį į žmones, turinčius individualių poreikių, tikiu, netrukus įvyks pokytis. Neįgalūs žmonės yra konkurencingi darbuotojai, galintys dirbti įvairius darbus, veikti įvairiose darbo pozicijose ir prisidėti savo patirtimi, žiniomis ir įgūdžiais prie įmonių kuriamos vertės ir augimo. Nauja neįgalių žmonių užimtumo pertvarka duos ne tik postūmį pokyčiams, bet ir reikiamą pagalbą, paslaugas negalią turintiems gyventojams ir jų darbdaviams, kurių plėtros ir siekiame“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak ministrės M. Navickienės, valstybės pagalba ir paslaugos turi keliauti paskui žmogų ir nepriklausyti nuo įmonės statuso.
Iki šiol egzistavęs modelis, kai neįgalūs žmonės į darbo rinką įtraukiami skirtingomis sąlygomis, priklausomai nuo įmonės statuso (socialinės įmonės ir tokio įmonės statuso neturintys darbdaviai) yra ydingas, nes iš esmės riboja neįgalių žmonių galimybes pasirinkti darbo vietą ir kuria nelygias sąlygas priimti neįgalius darbuotojus specialaus statuso neturintiems, atviroje darbo rinkoje veikiantiems darbdaviams.
Lietuvoje šių metų pradžioje buvo 147,5 tūkst. darbingo amžiaus neįgalių žmonių. 2022 m. sausio 1 d. „Sodros“ duomenims, tik kas trečias iš jų dirbo. Didžioji dalis – per 37 tūkst. – dirbo atviroje darbo rinkoje, kiti 4,5 tūkst. – socialinėse įmonėse. Dirbančių atviroje darbo rinkoje neįgalių žmonių skaičius reikšmingai nesikeičia, socialinėse įmonėse – mažėja.
Parama dirbantiems atviroje darbo rinkoje
Įdarbinimas subsidijuojant. Subsidija darbo užmokesčiui skiriama siekiant padėti asmenims įsitvirtinti arba išlikti darbo rinkoje. Darbdaviui kompensuojama dalis negalią turinčių žmonių darbo užmokesčio išlaidų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis ar vidutinis neįgalumo lygis, subsidija darbo užmokesčiui bus mokama 36 mėnesius.
Darbo vietų pritaikymas. Ši priemonė bus taikoma bedarbių įdarbinimui ar dirbančių darbo vietos išlaikymui, subsidijuoti darbo priemonių, darbuotojo aplinkos, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymą.
Subsidijos darbo asistento išlaidoms. Darbo asistentas neįgaliam žmogui, jei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba yra nustačiusi darbo asistento pagalbos poreikį, padeda atlikti su darbu susijusias funkcijas.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas. Priemonės gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones: profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotė, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, parama judumui, įdarbinimas subsidijuojant, subsidija darbo asistento išlaidoms, darbo vietų pritaikymo subsidijavimas, parama verslui kurti.
SVARBU. Bus tęsiamos ir iki šiol taikomos priemonės, t. y. parama mokymuisi, parama judumui, parama verslui kurti.
Numatoma, kad patobulinus siūlomas darbo rinkos paslaugas ir aktyvias darbo rinkos politikos priemones, dirbančių negalią turinčių žmonių skaičius kasmet padidės vidutiniškai po 3,3 tūkst. Siekiama, kad iki 2025 m. atviroje darbo rinkoje dirbtų 39 proc. neįgalių žmonių, o 2030 m. šis skaičius siektų 47 proc.
Socialinėms įmonėms – pereinamasis laikotarpis
Užimtumo tarnybos duomenimis, socialinių įmonių skaičius per dvejus metus sumažėjo 39 proc. 2020 m. pradžioje buvo 173 socialinės įmonės, 2022 m. pradžioje – 105. Socialinėse įmonėse šiuo metu dirba 4,6 tūkst. neįgalių žmonių, t. y. tik 9 proc. visų dirbančių negalią turinčių žmonių.
Siekiant išvengti neįgalių žmonių atleidimo, tie, kurie 2022 m. gruodžio 31 d. bus socialinės įmonės darbuotojai ir kurių darbo sutartis su įmone, turėjusia socialinės įmonės statusą, nėra nutraukta, bus laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais ir jiems galės būti taikomos Užimtumo įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Darbdaviai galės gauti subsidijas darbo asistento išlaidoms, jeigu negalią turinčiam darbuotojui darbo funkcijoms atlikti buvo nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis.
Šiuo metu valstybės teikiama pagalba socialinėms įmonėms, įdarbinančioms neįgalius žmones, buvo didesnė nei valstybės teikiama pagalba įmonėms, veikiančioms atviroje darbo rinkoje ir įdarbinančioms neįgalius žmones. Deja, tai neužtikrina proporcingai didesnio neįgalių asmenų užimtumo, t. y. nors gauna didesnį finansavimą, neįdarbina daugiau neįgalių žmonių.
Minėtos naujovės neįgaliems žmonėms reikš laisvę pasirinkti – kur besidarbintų, pagalba keliaus paskui žmogų, o jos mastas nepriklausys nuo darbdavio statuso. Tai yra pokyčiai, kurių neįgalių žmonių bendruomenė laukė ilgus metus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.