2024/05/08

 

AR TIKRAI BE UKRAINOS GRŪDŲ PASAULIO LAUKIA BADAS?

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Pateikiame 107 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.

Diskusijos dėl bado pasaulyje gali būti eilinis bandymas atšaukti sankcijas Rusijai

Ekonomistas Marius Dubnikovas tvirtina, kad diskusijos apie tai, jog Rusija, blokuodama Ukrainos uostus ir neleisdama išvežti 20 mln. tonų grūdų seno bei potencialiai 35 mln. tonų naujo grūdų derliaus, gali sukelti badą pasaulyje, gali būti propagandos tinklas.

„Galima įtarti, kad diskusijos tikslas ne Ukrainos grūdų išvežimas, bet eilinis bandymas atšaukti sankcijas, kurios realiai smaugia agresorių“, – Eltai teigė M. Dubnikovas.

Jis tvirtina, kad reikia „išjungti“ emocijas bei paskaičiuoti, kokia yra reali grūdų vertė. M. Dubnikovas skaičiuoja, kad 20 mln. tonų kviečių gali kainuoti ne daugiau negu 8 mlrd. JAV dolerių.

„Ar tai didelė suma? Žmogui – nesuvokiama, Lietuvos įmonei daug, o pasaulinei kompanijai, netgi rusiškai, – lygu nieko. Rusijos bendrovė „LUKoil“ prekiaudama nafta, kurios nebepirks Europos Sąjunga, gavo 121 mlrd. dolerių pajamų 2019 metais, kai nebuvo jokių intencijų, palyginimui“, – sakė ekonomistas.

„Dar niekada joks 8 mlrd. turtas nesustabdė pasaulio ekonomikos, nes yra tiesiog niekingai mažas. Palyginimui – jautienos pasaulinė rinka vertinama 330 mlrd. dolerių kasmet, vištienos – 270 mlrd., kiaulienos – 400 mlrd., o kur soja, kukurūzai ir įvairūs aliejai?“ – pridėjo jis.

Ekonomistas tvirtina, kad Ukrainos biudžetas dėl 60 proc. susitraukusios ekonomikos negauna 5 mlrd. dolerių pajamų, kurios reikalingos biudžeto išlaidoms apmokėti, tačiau tai „lengva ranka“ kompensuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Anot jo, grūdų klausimas yra 1,5 mėnesio problema, kurią kompensuoja TVF.

„Agresorius siūlo, kad gali atlaisvinti uostus mainais į atšauktas sankcijas, bet vien Rusijos centrinio banko rezervo pinigų įšaldyta per 300 mlrd. dolerių vertės. Siūloma keisti 300 jau grynais pinigais į 8 (galbūt, nes neaiški kaina ir kokybė) milijardus pajamų, iš kurių galbūt bus gauta pelno (grynų pinigų) – prekiauti sankcijomis nelygiomis teisėmis“, – tvirtina M. Dubnikovas.

Jis taip pat atmeta galimybę derėtis su Baltarusija dėl grūdų eksporto tranzitu per šią šalį. M. Dubnikovo manymu, tai yra priklausoma nuo Rusijos šalis ir kyla klausimų, ar per jos teritoriją įmanoma grūdus vežti saugiai.

„Užduočiau klausimą, kaip susitarus su Baltarusija ir atnaujinus kalio trąšų eksportą, kuris siekė apie 11 – 12 mln. tonų per metus, kuris pilnai užkrovė Lietuvos geležinkelius ir uostą, galėtume dar papildomai eksportuoti 20–40 mln. tonų grūdų iš Ukrainos. Iš kur atsirastų technologinis pajėgumas – ar turėtume elementariai vagonų?“, – pažymėjo ekonomistas.

M. Dubnikovas tikina, kad propagandiniais žaidimais yra žaidžiama žmonių emocijomis, nes Ukrainos grūdai nepražudys pasaulio, jei nepasieks vartotojų, ir taip pat siūlomi jų gabenimo keliai nerealūs. Galiausiai, pasak jo, dėl tranzito kelių diskutuoja tie, kuriems grūdai nepriklauso, nors šioje vietoje Ukraina turi spręsti, kur jos prekė keliaus.

„Šios diskusijos gali būti pakreiptos mums nedraugiška kryptimi dėl to, kad visuomenė pradėtų abejoti esamos padėties tvarumu ir kurtų politikams užsakymą keisti poziciją. Skaičiai prieštarauja minčiai, kuri yra kuriama viešojoje erdvėje. Tiesiog kartais įjunkime skaičiuotuvą ir matome tiesą, kuri išreikšta ne raidėmis, kurios brukamos, kad atlaisvintume režimui sankcijų prispaustą gerklę“, – teigė ekonomistas.

Prancūzija teigia esanti pasirengusi dalyvauti operacijoje dėl Odesos uosto

Prancūzija yra pasirengusi padėti vykdyti operaciją siekiant sudaryti sąlygas saugiai patekti į Ukrainos Juodosios jūros uostą Odesą, penktadienį pareiškė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas.

„Esame pasirengę padėti šalims surengti operaciją, kuri leistų visiškai saugiai patekti į Odesos uostą, kitaip tariant, laivams praplaukti, nepaisant to, kad jūra yra užminuota“, – sakė patarėjas, prašęs neminėti jo pavardės.

Rusija faktiškai blokuoja uostą, o visas pasaulis laukia, kada bus pradėti eksportuoti grūdai, didėjant baimei, kad gali pritrūkti maisto, ypač besivystančiose valstybėse.

Šveicarija jungiasi prie naujų ES sankcijų Rusijai

Šveicarija, Ekonomikos ministerijos duomenimis, jungiasi ir prie naujų Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai ir Baltarusijai. Šeštasis ES sankcijų paketas, be kita ko, apima žaliavinės naftos ir tam tiktų naftos produktų iš Rusijos embargą – jis laipsniškai įsigalios iki 2023 metų pradžios, praneša agentūra „Reuters“.

Be to, Šveicarija dar per 100 asmenų ir organizacijų įvedė finansines ir kelionių sankcijas. Tarp jų yra oligarchai ir jų šeimų nariai.

Ir galiausiai Šveicarija patvirtino, kad keturi bankai, įskaitant „Sberbank“, negalės naudotis SWIFT sistema.

Kyjivas tirs britams ir Maroko piliečiui skirtos mirties bausmės aplinkybes

Ukraina tiria aplinkybes, kuriomis Maskvos remiamų separatistų teismas mirties bausme nuteisė du britus ir Maroko pilietį, pranešė Kyjivas.

Jungtinės Karalystės piliečiai, kovoję Ukrainos pusėje, Aidenas Aslinas ir Shaunas Pinneris, taip pat Saaudunas Brahimas iš Maroko buvo paimti į nelaisvę ir nuteisti separatistų valdžios Donecko regione už bandymą nuversti vyriausybę.

Ukrainos vyriausioji prokurorė Iryna Venediktova ketvirtadienį vakare nuosprendžius pavadino tarptautinės teisės „pažeidimu ir pasityčiojimu“ ir sakė, kad su vyrais turėtų būti elgiamasi laikantis Ženevos konvencijų.

„Ukraina jau pradėjo ikiteisminį tyrimą šiuo klausimu ir imsis visų reikiamų priemonių, kad visi, kurie dalyvavo šiuose neteisėtuose veiksmuose, būtų patraukti atsakomybėn“, – sakoma jos pranešime.

A. Aslinas ir Sh. Pinneris balandžio mėnesį pasidavė Mariupolyje, kurį gegužę po kelias savaites trukusios apgulties užėmė Rusijos kariai.

Ukrainos teismai karo nusikaltimų bylose nuo Maskvos invazijos pradžios vasario 24 dieną trims rusų kariams skyrė ilgas laisvės atėmimo bausmes.

I. Venediktova ketvirtadienį sakė, kad Ukraina dėl įtariamų karo nusikaltimų atlieka tyrimus daugiau kaip 100 Rusijos karių atžvilgiu.

Ukrainos žvalgyba: Rusijoje baigiasi tiksliojo nutaikymo raketos, bet ji gali kariauti dar metus

Rusijoje baigiasi tiksliojo nutaikymo raketų atsargos, bet dabartiniais tempais ji gali dar metus kariauti prieš Ukrainą.

Tai penktadienį feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.

„Mes pastebėjome, kad Rusija gerokai sumažino apšaudymų raketomis skaičių ir dabar naudoja raketas „X-22“. Tai senos sovietinės raketos, pagamintos praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Šis faktas byloja, kad Rusijoje baigiasi tiksliojo nutaikymo raketos“, – sakė žurnalistams Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadimas Skibickis.

„Kremlius galbūt mėgins įšaldyti karą tam tikram laikotarpiui, kad įtikintų Vakarus atšaukti sankcijas, bet vėliau jis vėl tęs agresiją. Rusijos tikslas – užimti visą Ukrainą, ir ne tik ją“, – pabrėžė V. Skibickis.

Rusijos kariuomenė dislokuota dešimtyje Baltarusijos gyvenviečių

Rusijos kariuomenė Baltarusijos teritorijoje dislokuota dešimtyje gyvenviečių. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianikas, komentuodamas Rusijos kariuomenės telkimą netoli Baltarusijos ir Ukrainos sienos, praneša „Ukrinform“.

„Rusijos kariuomenė ten yra. Nenurodysiu tikslių skaičių, bet Rusijos daliniai ten dislokuoti. Maždaug dešimtyje gyvenviečių. Be to, Baltarusijos teritorijoje taip pat dislokuota raketų kompleksų „Iskander“, ir tai kelia grėsmę, kad mūsų šalies teritorija vėl bus apšaudoma raketomis“, – sakė O. Motuzianikas.

Anot jo, kelias pastarąsias savaites Baltarusijos ginkluotosios pajėgos – iki septynių batalionų – mėgina „pridengti“ Baltarusijos ir Ukrainos sienos ruožą. Tai tik parodomieji veiksmai, kadangi Ukraina nekelia Baltarusijai jokio pavojaus.

„Galimas Baltarusijos teritorijos užpuolimas iš Ukrainos skamba dar juokingiau negu galimas Rusijos teritorijos užpuolimas“, – teigė ministerijos atstovas.

Bet O. Motuzianikas priminė, kad Baltarusija žada padidinti šalies ginkluotąsias pajėgas iki 80 tūkst. kariškių.

Mykolajive smūgiuota grūdų saugykloms

Ukrainos Mykolajivo miestas, mero Oleksandro Senkevyčiaus teigimu, ir toliau yra kasdien apšaudomas.

O. Senkevyčius sakė transliuotojui BBC, kad Rusijos kariuomenės linijos šiuo metu yra už maždaug 20–30 km nuo miesto.

Pasak mero, rusų kariai mieste neseniai atakavo privatų uostą ir apgadino vietos krovinių rajoną. Čia sudegė keturios grūdų saugyklos su visais jose buvusiais grūdais.

O. Senkevyčius pridūrė, kad kovos linijos vis pasistumia į priekį arba atgal, tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos esą turi pakankamai įrangos tik ginti miestą, bet ne vykdyti puolimą.

Parengta pagal ELTOS inf.

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video