2024/04/26

Menininkas, įamžinęs kupiškėnus grafikos lakštuose

Eduardas Jurėnas 1983 metais. J. Grikienio nuotrauka.

Kupiškio etnografijos muziejaus archyvas

Vyresniosios kartos dailininkas Eduardas Jurėnas daugeliui artimiau su menu susijusių ar juo besidominčių visų pirma atmintyje išliko kaip grafikos lakštų kūrėjas, įamžinęs žymiuosius kupiškėnų vestuvių personažus.

Darbai

Gimęs 1923 metais Emilijos ir Juozo Jurėnų šeimoje, šalia Kupiškio, Plundakų kaime, E. Jurėnas mokėsi Kupiškio gimnazijoje, Kauno taikomosios dekoratyvinės dailės institute, Vilniaus dailės institute, kurį baigė 1949-aisiais metais įgydamas dailininko grafiko specialybę, tuo metu dar labai retą ir paklausią. Baigus mokslus pasiūlomas dėstytojo darbas Vilniaus dailės institute, kuriame triūsė 1949–1987 metais. Nuo 1950-ųjų visą dešimtmetį buvo Grožinės literatūros leidyklos, dabar „Vagos“, vyriausiasis dailininkas.

Iliustruodamas ar apipavidalindamas knygas E. Jurėnas daug pasiekė. Ne kartą buvo apdovanotas medaliais ir diplomais, pažyminčiais aukštą meninį jo darbų lygį. Verta prisiminti šiuos leidinius: Juozo Paukštelio „Kaimynus“, Algirdo Pociaus „Rytmetį Užgirio kaime“, Balio Sruogos „Dievų mišką“, Jono Marcinkevičiaus „Baroną Ropą“. Jo estampų ciklas „Rankos“, darbų ciklas V. Borcherto kūrinių motyvais, apipavidalinti ir iliustruoti A. Vienuolio-Žukausko, Žemaitės raštai, A. Vienuolio „Paskenduolė“ perteikia kūrėjo realistinį braižą, kurį jam įdiegė mokytojai Mečislovas Bulakas, Jonas Kuzminskis ir Vytautas Jurkūnas, bei įdėmiai išnagrinėti klasikinės lietuvių literatūros kūriniai, kuriuos su malonumu iliustravo.

E. Jurėnas mėgo kurti portretus. 1960–1970 metais jo darbuose tik jie ir dominavo. Daug žymių Lietuvos žmonių portretų rasime grafikos lakštuose: daktaro Jono Šliūpo, poeto Maironio, kompozitoriaus Antano Rekašiaus, skulptoriaus Roberto Antinio, aktoriaus Laimono Noreikos, poeto Eduardo Mieželaičio ir daugelio kitų. Kraštiečiams labai svarbu, kad su didele meile ir kruopštumu sukūrė „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ svarbiausius personažus. Tai ne tik konkrečių žmonių atvaizdai, bet ir liaudies ceremonijų personažai su autentiška apranga, vestuvinėmis regalijomis. Dailininkas rado sąlytį su gimtuoju kraštu ir įamžino žmones, išsaugojusius ir puoselėjusius liaudies kūrybos turtus.

Palikimas

1993 metais Kupiškio etnografijos muziejuje 70-ojo gimtadienio proga buvo atidaryta personalinė paroda. Rengiamai parodai menininkas kruopščiai atrinko darbus su patarimais, kaip elgtis ir ką eksponuoti: „Gerb. p. Jasaiti. Siunčiu pagal susitarimą parodai darbus. Įdedu keletu daugiau, kaip prašėte (formatu mažesnių), Jūsų nuožiūra atrinkti. 43 staliūginės grafikos estampus ir 10 – knygos iliustracijų, ir knygą. Labai prašau estampų neapipjaustinėti… Siunčiami atspaudai parodiniai, o kai kurie paskutiniai. Labai labai prašau, jog nenukentėtų… Dėkingas Jums už rūpestį, su pagarba E. Jurėnas.“
E. Jurėno žmona Vilija 2008 metais per parodą 85-osioms gimimo metinėms pažymėti Kupiškio etnografijos muziejuje kalbėjo: „Išskirtinis vyro bruožas buvo darbštumas, kuris turėjo įtakos visai jo kūrybai. Galbūt ši savybė yra įaugusi ir visų kupiškėnų kraujuje.
Tai padeda nuveikti didelius ir prasmingus darbus kaip palikimą Lietuvos žmonėms.“

——-
Autorius: Aušra JONUŠYTĖ

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video