Doc. dr. Ramūnas Čičelis Žurnalistas, rašytojas Vakarų civilizacijos, kurioje gyvename, pradmenys formavosi senovės Graikijoje, kur užgimė filosofinė Akademija – pirmoji giliai humanitarinė mokykla. Joje svarbiausia persona buvo iki tol beprecedentis mokytojas Sokratas. Būtent iš jo teiginių, prieštarų, diskusijų susiformavo tai, ką šiandien vadiname kultūros pagrindais, filosofija, kuriai
Doc. dr. Ramūnas Čičelis Žurnalistas, rašytojas Netrukus švęsime katalikišką šventę – Žolinę. Ji viena iš nedaugelio, neskaitant didžiųjų metų švenčių, valstybiniu lygiu išskirta kaip poilsio diena. Nors skeptikai periodiškai paburba, kad valstybinės religijos nėra Lietuvoje, todėl bažnytinės šventės neturėtų būti taip susvarbintos, tikintieji rugpjūčio penkioliktąją traukia klausytis šventų
Doc. dr. Ramūnas Čičelis Žurnalistas, rašytojas Jau ilgiau nei tris dešimtmečius Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, Krasnagrūdoje gyvuoja labai specifinis tikrovės fenomenas – „Paribys – menų, kultūrų, tautų“, arba tiesiog Paribio centras. Apie šį reiškinį yra girdėjęs tikrai ne vienas Lietuvos intelektualas. Kitiems, nežinantiesiems, šį Centrą galima pristatyti
Doc. dr. Ramūnas Čičelis Žurnalistas, rašytojas 1941 metų birželis yra vienas prieštaringiausiai Lietuvos istorikų vertinamas istorinis laikotarpis. Jį žymi vadinamasis Birželio sukilimas, per kurį labai trumpą laiką okupuotos mūsų šalies ministru pirmininku buvo tapęs kontroversiškasis Kazys Škirpa. Sukilimas akivaizdžiai buvo nukreiptas prieš sovietinius įsiveržėlius ir pataikavo ateinantiems
„Kūrybiškumo genas“ Doc. dr. Ramūnas ČIČELISRašytojas, žurnalistas Seniau nei prieš penkerius metus vienoje sostinės mokyklų dirbanti mokytoja lituanistė, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Rima Kasperionytė, mokinių klasei suformulavo neįmanomą užduotį – prisiminti Holokaustą. Vaikai protestavo stebėdamiesi, kaip jie gali prisiminti tai, ko patys nepatyrė. Mokytoja neatlyžo, ir pamokos pabaigoje visi
Doc. dr. Ramūnas Čičelis Žurnalistas, rašytojas Liaudies tautosaka šiandien yra virtę teiginiai, kad valstybinė lietuvių kalba išgyvena neregėtas grėsmes ir jai gresia greitas išnykimas. Virkauja beveik visi, pradedant profesoriais ir baigiant eiliniais kaimo žmonėmis. Kasmetinė kalbos redaktorių konferencija „Reda“, organizuojama vienos iš leidyklų, sukelia periodinį daugelio pasipiktinimą
Ramūnas Čičelis Žurnalistas, rašytojas Kovo 11-ąją minėsime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35 metų jubiliejų. Tai – proga keliais eskizais apmąstyti ir prisiminti, kokiomis aplinkybėmis atgimė Lietuvos valstybė ir kaip šalyje keitėsi gyvenimas per kelis dešimtmečius. Šio komentaro autorius nepretenduoja į tokius atsiminimus, kokie fiksuoti rašytojo Rimanto Kmitos romane
[caption id="attachment_2591" align="alignleft" width="300"] Ramūnas ČIČELISŽurnalistas, rašytojas[/caption] Šis komentaras yra skirtas ukrainiečiams Natalijai ir Igoriui. Su jais susipažinau lygiai prieš dvidešimt metų Italijoje, San Pietro miestelyje šalia Neapolio. Mano, jauno žmogaus, keliai į tą šalį buvo nuvedę ieškoti skalsesnės duonos ir geresnio gyvenimo. Bandymo būta labai sunkaus ir
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="263"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Anądien paskambinau senam bičiuliui, norėdamas pasveikinti jį su gimtadieniu. Nustebau, nes draugo balse išgirdau liūdesį. Daugelis esame šventę savo gimtadienius ir vykstant įvairiems netikėtiems dalykams. Truputį šnektelėjus, bičiulis pasakė, jog ką tik grįžo iš laidotuvių. Mirė kolegos sūnus, kuriam
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="275"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Nesuklystume teigdami, kad gyvename įvairiapusių permainų laiku, kai dabar kinta ar artimiausiu laiku keisis mūsų santykis su gamta, pinigais, darbu, politika, kultūra ir daugeliu kitų buvimo pasaulyje aspektų bei sferų. Vienas svarbiausių pastarųjų dviejų dešimtmečių išradimų yra sumanusis telefonas,
2020 metų pabaigoje leidykla „Versus“ išleido esė ir publicistikos tekstų rinktinę „Ad rem“. Apie kritiškesnį žvilgsnį, gilesnės minties viražą ir kitokį, „nepopuliarų“, požiūrį į įvairių meno sričių virtuvę, visuomeninius procesus, socialines slinktis kalbamės su knygos autoriumi žurnalistu, rašytoju dr. Ramūnu Čičeliu. Pradžioje, Ramūnai, pradėkime nuo banalių
[caption id="attachment_2591" align="alignleft" width="333"] Ramūnas ČIČELISŽurnalistas, rašytojas[/caption] Kinas, skirtingai nei, pavyzdžiui, šiuolaikinis menas, yra ta kultūros sritis, kurią daugmaž pažįstame kiekvienas. Vienų ši patirtis paviršutinė ir labiau televizinė, kitų – sinefilinė, prisotinta meilės kinui. Mano pažintis su judančiais vaizdais, prisimenant sąmoningą žiūrėjimą, siekia praėjusio šimtmečio paskutinį dešimtmetį.
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="204"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Prieš du mėnesius dalyvavau žymiam lietuvių rašytojui skirtoje jubiliejinėje mokslinėje konferencijoje ir ten skaičiau pranešimą. Kolegos iš Vytauto Didžiojo universiteto taip pat perteikė mokslinį žinojimą apie minėto autoriaus tekstus ir kitą jo kūrybą. Visi įsipareigojome per gana trumpą laikotarpį parengti
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="203"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Praėjo kiek daugiau nei penkeri metai be filosofo Leonido Donskio. Daug kas socialiniuose tinkluose, televizijos ir radijo eteryje per įvairius kontekstus prisiminė vieną ar kitą mąstytojo citatą, teksto fragmentą. Dar daugiau tiesiogiai ir netiesiogiai jį pažinojusių žmonių vėl apgailestavo, kad
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="182"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Jau turbūt dešimtmetį ar net ir ilgesnį laikotarpį Lietuvoje aiškiai pastebimas ir atpažįstamas didelis susidomėjimas senaisiais baltų bei lietuvių tikėjimais, papročiais ir apeigomis. Visą šį intereso augimą žymi paprastas ir kartu labai sunkiai atsakomas klausimas: ką reikėtų padaryti, kad pagoniškoji
[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="207"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Prieš keletą savaičių prasidėjus naujiems mokslo metams, kaip kasmet, buvo daug gėlių ir sveikinimų. Politikai rugsėjo pradžioje pasirašė Nacionalinį švietimo susitarimą. Nei didelės šventės, nei vertybinės deklaracijos paties Lietuvos švietimo nepakeitė ir, tikėtina, didelės įtakos jam neturės. Įvairiose mokytojus, dėstytojus kontroliuojančiose ir
