Prieš didžiąsias žiemos šventes itin išauga Kalėdų atvirukų ir dovanų siuntimas. Renatos Malinauskienės nuotraukaPrieš Kalėdas itin padaugėja įvairių siuntų. Pašto paslaugomis daugiausia naudojasi užsienyje gyvenantys lietuviai, kurie siunčia dovanas į Lietuvą. Taip pat gyventojams vis dar reikia ir šventinių atvirukų.Siunčia dovanas ir internetines prekesNuo gruodžio
Iš Raseinių rajono kilusi Lina Vaitonienė Kupiškio krašte gyvena daugiau nei 30 metų. Nuotraukoje – šventės „Grok, armonika, grok“ šeimininkė, 2007 m., Noriūnų dvare.Nuotrauka iš asmeninio Linos Vaitonienės albumo Kupiškyje daugiau nei 30 metų gyvenančią Liną Vaitonienę vargu ar sutiksi lėtai vaikštinėjančią Kupos pakrantėmis. Ji –
Jurgos Banionienės nuotraukaPrieš keletą mėnesių Kupiškyje pasklido gandas, kad bus puošiama eglė, auganti miesto centrinėje aikštėje prie buvusio „Sodros“ pastato. Iš pradžių tokia idėja daug kam patiko. Auga graži eglė vietoje, kam iš kažkur kasmet vežti ir laikinai statyti kitą. Netrukus paaiškėjo, kad tikrai ta
Prieš metus eismo įvykio metu mirtinai žmogų sužalojęs vaikinas savo kaltę pripažįsta ir gailisi.Autorės nuotraukaKupiškio rajono apylinkės teismas svarsto, ar pritaikyti unikalią teismo praktiką, kai avarija perkvalifikuojama į žmogžudystę. To prašo prieš daugiau nei metus kelyje automobilio užmuštos Aušros Palaimienės artimieji. Kartu su savo advokatu
Žalioje Krantinės mikrorajono aikštėje iš šiaudų sukurta originali šventinė kompozicija. Autorės nuotraukaArtėjant Kalėdoms šventiškai puošiamas miestas. Spalvingomis girliandomis, įvairiomis žiemiškomis kompozicijomis padabinti įstaigų, privačių namų pastatai. Kad kupiškėnai šv. Kalėdų lauktų dar linksmiau nusiteikę, nutarė prisidėti ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kupiškio skyrius. Sugalvota originali
Gintaras ALEKNONIS,Mykolo Romerio universiteto Verslo ir medijų mokyklos (BMS) direktorius, profesorius, Mykolo Romerio universiteto Senato pirmininkasMūsų gyvenimo stereotipaiSu pabėgėliais pirmą kartą susidūriau Romoje, kai iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo likę vos pora mėnesių. Tuomet ten glaudėsi keli šimtai lietuvių, kuriems Maskva leido emigruoti į Vakarus,
Vytautas BRUVERISDienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas„Na, tai pasakyk tu man pagaliau, ar bus karas tarp musulmonų ir, šitų, kaip juos, katalikų?“ – taip be jokių užuolankų ir parengiamojo žodžio mane kartą prispaudė kaimo kaimynas. Ir, net nesulaukęs mano sutrikusių veblenimų pabaigos, pats su įsitikinimu atkirto, kad
Kupiškio viešosios bibliotekos Alizavos padalinio vyresn. bibliotekininkė Laimutė Dešrienė. Nuotrauka iš www.kupiskiovb.ltPirmosios žinomos bibliotekos Kupiškio krašte buvo prie Palėvenės ir Skapiškio domininkonų vienuolynų. 1804 m. Palėvenės vienuolyno bibliotekos inventorius skelbia turintis 363 knygas. Didesnius ar mažesnius knygų rinkinius turėjo ir dvarai. Noriūnų dvaro savininkų Venclovavičių
Skulptorius Juozas Kėdainis dirbtuvėse. 1963 m. Nuotrauka iš knygos „Kūrybinė brolystė“, V., 2009Skulptoriaus Juozo Kėdainio darbai – tai puikių mokytojų profesorių Juozo Zikaro ir Juozo Mikėno kūrybos tąsa. Menininko „kūriniai dvelkia autentišku sodietiškumu, tikra etnine atmosfera, nenuglaistyta raiškia plastine kalba, kuriai svetima bet kokia
Humanitarinių mokslų daktarė Adelė Valeckienė.Nuotrauka iš leidinio „Lietuvių kalbos enciklopedija“Gruodžio 10 dieną sukanka 90 metų, kai gimė kalbininkė, habil. humanitarinių mokslų (filologija) daktarė Adelė Valeckienė-Mažeikytė (1925).Gimė ir mokėsi Skapiškyje. 1951 m. baigusi Vilniaus universitetą, iki 1999 m. dirbo Lietuvių kalbos institute. Svarbiausias darbas – „Lietuvių
Dailininkas Boleslovas Adomas Motuza-Matuzevičius jaunystės metais. Nuotrauka iš leidinio „Boleslovas Motuza: nupieštas gyvenimas“ Dailininkas, pedagogas Boleslovas Adomas Motuza-Matuzevičius – sudėtingo likimo kūrėjas. Politinio gyvenimo audrų laužyto ir iki galo atsiskleisti negalėjusio menininko kūryba mažai ištyrinėta, tačiau labai gausi ir spalvinga. Kauno meno mokykloje monumentaliąją
Miškininkas Stasys Karazija. Nuotrauka iš asmeninio Stasio Karazijos albumo Stasys Karazija – vienas žymiausių Lietuvos miškininkystės mokslo kūrėjų, įnešusių svarų indėlį į biogeocenotinę miško kaip ekosistemos sampratą. Jo mokslinė veikla susijusi su Lietuvos miško ekosistemų struktūros tyrimais, kurių rezultatai padėjo spręsti fundamentinius miško biologijos ir
Leonas Apšega.Autorės nuotraukaLietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, politikui ir visuomenės veikėjui Leonui Apšegai šiandien sukanka 75-eri metai.Jis gimė 1940 metų gruodžio 10 dieną Kinderių kaime, netoli Šimonių, Kupiškio rajone. Savo gimtajame krašte 1947 m. pradėjo lankyti Gaigalių pradinę mokyklą, 1959 m. baigė Šimonių vidurinę mokyklą, 1962
Iš dešinės: Viešųjų pirkimų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas inžinierius hidrotechnikas Arūnas Valintėlis ir šio skyriaus specialistai Asta Visockienė, dirbusi Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriuje, ir Laimutis Tilius, buvęs Savivaldybės informacinių technologijų specialistas, kol kas kabinetų neturi, nes jie remontuojami.Autorės nuotraukaApie naujo Viešųjų pirkimų
Kitų metų pavasarį iš šio pastato Ugniagesių g. žada išsikraustyti Kupiškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.Autorės nuotraukaKupiškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba kelia sparnus ir žada pavasarį įsikurti naujoje vietoje.Ugniagesiams gelbėtojams miesto centre turimos patalpos jau seniai tapo per ankštos. Slavinčiškio gatvėje nepavykus užbaigti šiai tarnybai numatyto pastato statybos,
Lietuvė Erika Heuwers turi daug draugų kitataučių.Nuotrauka iš Banguolės Aleknienės-Andrijauskės albumoPabėgėlių problema pastaruoju metu yra viena iš svarbiausių Europos Sąjungai ir kai kurioms jos kaimynėms. Lietuva taip pat rengiasi per dvejus metus priimti 1105 tokius asmenis iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos. Kaip viskas vyks realiai,
