2026/03/06

HomeKultūraVėrinys (Page 30)

Vėrinys

[caption id="attachment_22302" align="alignleft" width="378"] Nuo šio rugsėjo Kupiškio rajono kūno kultūros ir sporto centre imtynių vaikus moko Greta Čeponytė.Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo[/caption] Nenustebkite Kupiškyje išvydę daugkartinę Lietuvos imtynių čempionę, suaugusių pasaulio imtynių čempionato penktos vietos laimėtoją Gretą Čeponytę. Nuo šio rudens ji dirba Kupiškio rajono

Aurimas Gūra atnaujina senus baldus.Nuotraukos iš asmeninio pašnekovo albumo Skapiškėnas Aurimas Gūra, po studijų grįžęs į gimtąjį miestelį, ryžosi drąsiam žingsniui – vaikinas ėmė kurti savo verslą. Užsiima mėgstama veikla – restauruoja baldus. Kauno kolegijoje Aurimas gilinosi į dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo specialybę, o dabar

Kupiškio etnografijos muziejus parengė žaidimą „Šeimos kultūros galimybių pasas“. Kviečiame visas šeimas (tėvelius, vaikus, močiutes ir senelius, dėdes ir tetas, pusbrolius ir pusseseres, artimus draugus, kaimynus) aktyviai dalyvauti orientacinėje viktorinoje, atlikti visas užduotis ir tapti nugalėtojais. Jūsų laukia trys puikūs prizai, kurių kiekvieno vertė virš 60 eurų. Nugalėtojų

Šviesuliai Profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras Bronislovas Kaulakys.Nuotraukos iš asmeninio pašnekovo albumo Kraštietis, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras Bronislovas Kaulakys lapkritį pasitinka savo 70 metų jubiliejų. Spalvingas mokslininko kelias – studijos Vilniaus universitete, Maskvoje, mokslinis darbas Vokietijoje, apgintos dvi disertacijos, daugybė publikacijų, Lietuvos mokslo premijos apdovanojimas ir

XX amžiaus pradžios bažnytiniai atvirukai, įvairūs vekseliai, portretinės nuotraukos, netgi vaistų receptai. Visa tai – ano meto Subačiaus istoriją liudijantys daiktai, pakliuvę į privačias rankas. Pasak „Facebook“ puslapį „Kupiškio krašto paveldas“ administruojančio paveldosaugininko Vyčio Zavacko, visi šie dalykai parduodami internetiniuose aukcionuose. [caption id="attachment_22188" align="alignleft" width="1266"] Prano Jackevičiaus

[caption id="attachment_22150" align="alignleft" width="340"] Nuo spalio 1 dienos Kupiškio kultūros centro Alizavos padalinyje pradėjo dirbti renginių organizatorė Rolanda Užtupaitė. Dvylika metų emigracijoje praleidusi pašnekovė teigė, kad grįžti gyventi į gimtuosius Miliūnus ją paskatino suvokimas, kad visur gerai, bet namuose – geriausia.[/caption] Įsigaliojus pokyčių kupinai Kupiškio kultūros

Gabrielei labai patinka piešti portretus. Įkvėpimu tampa žmonės, kuriuos ji piešia. „Esu kruopšti ir mėgstu susitelkti į smulkmenas“, – kalbėjo pašnekovė.Nuotrauka iš Gabrielės Kurulytės asmeninio albumo Sakoma, kad be didelių kančių kūryba bus bevaisė. Su šia mintimi sutinka ir vienuoliktokė, Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokinė Gabrielė

Šviesuliai Garbingą 80 metų jubiliejų spalio 17 dieną šventė Algirdas Gaižutis, filosofas, menotyrininkas, habil. humanitarinių mokslų (filosofija) daktaras, profesorius, akademikas. Visus šio žmogaus titulus ir nuopelnus sunku išvardyti. Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ta proga yra parengusi virtualią parodą apie akademiką A. Gaižutį. Jubiliatas gimė Subačiuje, bet užaugo

Kupiškio viešojoje bibliotekoje savo knygą „Sapnų valdovės paslaptys“ pristatė Rita Užtupaitė-Bany. Spalio 15 dieną Kupiškio viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Sapnų valdovės paslaptys“ – savotiškas sapnų vadovėlis. Kupiškėnams ją atvežė Rita Užtupaitė-Bany, rašytoja, vertėja, lektorė. Ji sapnais domisi jau keliasdešimt metų, į sapnų terapiją gilinosi Jungtinėse Amerikos

[caption id="attachment_21759" align="alignright" width="969"] Arvydas Šeštakauskas teigė, kad žavisi gyvenimu, neskuba ir atsirenka, kas šiandien svarbu, o kas nelabai.Autorės nuotraukos[/caption] Arvydas Šeštakauskas – žmogus, kurį pasirinko Kupiškis, Afganistano karas ir prancūzų kalba, kurio emocijos sprogsta eilėraščiais ir nurimsta fotokadro akimirkoje. Apie gyvenimą, kūrybą, mažo miestuko trauką su

[caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="182"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Jau turbūt dešimtmetį ar net ir ilgesnį laikotarpį Lietuvoje aiškiai pastebimas ir atpažįstamas didelis susidomėjimas senaisiais baltų bei lietuvių tikėjimais, papročiais ir apeigomis. Visą šį intereso augimą žymi paprastas ir kartu labai sunkiai atsakomas klausimas: ką reikėtų padaryti, kad pagoniškoji