2024/12/09

HomeArchyvas_pasikalbosykim

_pasikalbosykim

Rasos Čepaitės nuotraukaPar Mykolinas (rugiasėjo 29-oj) Bažnyčia prisimana Dievo posiuntinį, švintų Mykolų, katras kovojo su Liuciperiu. Rytų Aukštaitijoj seniau, kė raikdavo kur toliau išvažiuotėn ar išeit, seniejė žmonas visadu sukalbadavo tokių maldalį: „Švintas Mykolai Arkangelai, kėp tu nugalajai bieso galybį ir apvalai dungų, tėp nuvalyk mono kelius no viso pikto.

Jurgitos Žiukaitės nuotraukaKatalikų bažnyčioj kryžiaus pagerbtuvas žinomos jau no 335 matų, kė Romos imperatoriaus Konstantino motina Elena rodo Palestinoj švintojį kryžių. Yr toks padavimas. Kryžių, prė katro prikoltas mira Jėzus Kristus, vienas pėrsų karolius išsivežė iš Jaruzalas, norėjo išniekyt. Ažu tų Dievas jį nubauda staigiu mirčiu. Karoliaus sūnus sugrųžino

Valio Staburo nuotraukaŠvintas Baltramiejus (rugpjūčio 24) - jau ūkinyko rudenio darbų čėsas. Kad prasdėjo rudo, motos ir iš tokių pasokymų: lig Baltramiejaus brįsta, po Baltramiejaus vysta; par Baltramiejų varlai gerkla užgyja, varlas nebakurkia. Ir bitinykai po šv. Baltramiejaus iš bičių madaus nebėjama. Jėgu šitų dėn saula šviečia, tai visas

Jurgitos Žiukaitės nuotraukaŠindėn dulkių siurblys pokeita šluotų - ratai kur bapamatysi bėržini šluotu švaistuntis.O seniau kaimi kiekvieni namai turėjo šluotų lig voliai. Apsišlavimas buvo mergiočių ir motarų pareiga ir garbės raikalas. Prėš gėrų šimtmetį gryčios šlavimas turėjo savas taisyklas. Kas jų neslaikė - galajo savo loimį prarostėn. Unksčiau daug ko saugotas

Neringos Butkevičiūtės asociatyvi nuotraukaVosara – vėsėlių matas. Gražu pažiūratų kėp jauni žmonas žėnijas. Subotoj ne viena žmogysta sustoja prė mūsų bažnytalas. Mat akvata pamatytėn kėp apsivilkys jaunųjų pulkėlis. O gol tinai ir kokį mergiotį ar berniokų iš savo ūlyčios pamatysiu.    Stovi prie bažnytalas pamuraukos grožūs kėp kvėtkėliai jaunieji. Ale jau

Asociatyvi Banguolės Aleknienės nuotraukaNo šio karto pradasma mokytis kalbatis tarmiškai. Pirmai prodžiai siūlom pasimokytų kėp raikia gražiai svėčių sutiktėn, maloniai su patikusiu žmogystu pasikalbatėn. Jaigu atvažiovo iš toli labai sanai matyti žmonas: -„Sveiki gyvi, svetėliai. Ar kelalis nedulkėjo, ar burnala neišdžiuvo pas mumį bevažiuojunt?“   Jaigu potys nuvažiovot svečiuos, nepamirškit ne tik