2023/02/05

 

Kėp raikia apseitėn su svečiais

Asociatyvi Banguolės Aleknienės nuotrauka

No šio karto pradasma mokytis kalbatis tarmiškai. Pirmai
prodžiai siūlom pasimokytų kėp raikia gražiai svėčių sutiktėn, maloniai su
patikusiu žmogystu pasikalbatėn.

Jaigu atvažiovo iš toli labai sanai matyti žmonas:

-„Sveiki gyvi, svetėliai. Ar kelalis nedulkėjo, ar burnala
neišdžiuvo pas mumį bevažiuojunt?“

 

Jaigu potys nuvažiovot svečiuos, nepamirškit ne tik didėlių,
ale ir mažų:

-„Nu, vaikėliai, atovėžėm jum kiškio gastinčiaus. Ar geri
buvot, ar motutas ir tėvėlio klausat?“

 

Svečius raikia mokėtėn ne tik priimtėn, ale ir pagirtėn:

-„Ir gražūs tavo, Matijošiau ūsai – stori, trūšūs, gol
batvinios mirkei.“

 

Nepagailakim grožų žodėlį pasakyt ar pašidint jaunas, do
nežėnotas mergelas:

-„Oi razumna mūsų Agotala, aštuntų karvį malždama toj
pamota, kad viedras ba dugno.“

 

O jaigu labai patiko viešnia, apė tai raikia užmint
dėlikatnai, iš tolo:

-„Širdis ne avala, šieno nepaduosi. Ataik, Stasyt, paimsiu
už runkos, pavoikščiosma palei Lavėnį ir apie gyvėnimų pasikalbasma.“

 

Dažnai sugrįžį namo svėčiai soko: „Visko buvo davoliai, tik
prošymo trūko.“ Kad tėp neatsitiktų vis paroginkit svėtelius užkūst, atsigėrt:

– „Volgykit, mieli svėtėliai. Visko turim, nieko negaila –
užtaks ir jum, ir mum.“

– „Išgėrk kupiškėniško alaus. Jis ne tik smarkus, ale ir
skalsus – būsi ne tik išgėris, bet ir pavolgis.“

 

Apė smagius, kupanijas magstunčius žmonas sokoma: „Anas daininykas,
šokėjas, magsta ir padurniuotėn, pavolgyt ir išgėrt – tikras baliaunykas.“

——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video