Monikos Urbutytės nuotraukaŠėmat šiltasna ir sausasna spalio pradžia - gol vėliau žiema prasdas? Jėgu žvirbliai renka plūksnas, pūkus prė vištidas ir našas savo lizduos - graitai atšals. Ir vorai jėgu iš apačios kraustos kur paluban, bus šalta žiema. Katrų spalio dienų pasnigs, tų kovo
Rasos Čepaitės nuotraukaPar Mykolinas (rugiasėjo 29-oj) Bažnyčia prisimana Dievo posiuntinį, švintų Mykolų, katras kovojo su Liuciperiu. Rytų Aukštaitijoj seniau, kė raikdavo kur toliau išvažiuotėn ar išeit, seniejė žmonas visadu sukalbadavo tokių maldalį: „Švintas Mykolai Arkangelai, kėp tu nugalajai bieso galybį ir apvalai dungų, tėp nuvalyk mono kelius no viso pikto.
Valio Staburo nuotraukaPo Mataušo (rugiasėjo 21-os) ne tik žėma, alia ir košė visiem ataušta - trumpa dėnos, nebavolgo pavakarių. Ir šiaudinis kepeliušys po švinto Mataušo jau unt pėčiaus, mat rudenį raikia šiltasnas kepuras. Lėtuvos dvarų baudžiaunykų surošymo knygos XVII-XIX omžiaus pradžioj Matas, Mataušas labai dažni vardai. XIX omžiuj šv. Matas
Jurgitos Žiukaitės nuotraukaKatalikų bažnyčioj kryžiaus pagerbtuvas žinomos jau no 335 matų, kė Romos imperatoriaus Konstantino motina Elena rodo Palestinoj švintojį kryžių. Yr toks padavimas. Kryžių, prė katro prikoltas mira Jėzus Kristus, vienas pėrsų karolius išsivežė iš Jaruzalas, norėjo išniekyt. Ažu tų Dievas jį nubauda staigiu mirčiu. Karoliaus sūnus sugrųžino
Banguolės Aleknienės nuotraukaPirmas rudenio mano unksčiau vadintas viržių, šilų, rujos, vesėlių mėnesiu ir - aišku, rugsėju. Apė orus sakyta: rugsėjis sausio pagodos pasklausia. Ir do žmonas tėp sokė - kė saula unt žiemų sukas, yr diena, o toj dėnoj valundala, kė dumblas pasjudina ir susmaišo su grynu vandeniu. Mokslinykai
Nidos Šulcienės nuotraukaNe už kalnų mokslo matų pradžia. Atsivertį „Kupiškėnų žodynų“ (Klementina Vosylytė, Kupiškėnų žodynas, II dalis, 2010) paskaitykim, kas apė mokyklų iš žmonių ažrašyta. Tiek laiko išgarovo, o mislių kėp unt zarkolo
Valio Staburo nuotraukaŠvintas Baltramiejus (rugpjūčio 24) - jau ūkinyko rudenio darbų čėsas. Kad prasdėjo rudo, motos ir iš tokių pasokymų: lig Baltramiejaus brįsta, po Baltramiejaus vysta; par Baltramiejų varlai gerkla užgyja, varlas nebakurkia. Ir bitinykai po šv. Baltramiejaus iš bičių madaus nebėjama. Jėgu šitų dėn saula šviečia, tai visas
Jurgitos Žiukaitės nuotraukaŠindėn dulkių siurblys pokeita šluotų - ratai kur bapamatysi bėržini šluotu švaistuntis.O seniau kaimi kiekvieni namai turėjo šluotų lig voliai. Apsišlavimas buvo mergiočių ir motarų pareiga ir garbės raikalas. Prėš gėrų šimtmetį gryčios šlavimas turėjo savas taisyklas. Kas jų neslaikė - galajo savo loimį prarostėn. Unksčiau daug ko saugotas
Jurgitos Žiukaitės nuotraukaLėtuviai saugodavos ne parkūno, alia vėlnio, mat mislijo, kad parkūnas tinai trinkia, kur vėlnias paskavoja. O vėlnias golia slaptis prė žmogaus, prė gyvulio, triobos ir jų daiktuos, tupėtėn unt okmenio, medžios ar vandeny. Parkūnas pyksta unt vėlnio dėl jo blogo elgesio par audrų. Tadu jisai ėrzina Parkūnų:
Jurgitos Žiukaitės nuotraukaRugpjūtis - javų ir pirmų sodo vaisių subrindimo mano. Do jis vadinamas dagėsiu - karščio mėnesiu, paukšlakiu. Jonas Bretkūnas (XVI a.) vietoj pjūtis soko dagas, javus pjaut - daguot. Liaudės kalindoriuj yr bant kėlios švintas, viena šindėn jau nebalabai ir žinoma - ubagų diena rugpjūčio untroj, kadu
Nuotrauka iš redakcijos archyvoTik žmonas dustalajo ir vėl priešaky didelis darbymetis – javapjūtą jau unt nosės. Dabar ūkininkai graitai visus dorbus padoro, o sėniau buvo kitėp. No unkstyvo ryto gaspadorius golvų užvertys dairydavos unt dungų – nuo pagodos priklausydavo visi darbai. Kiek motuta gamta dova, tiek ir bus
Neringos Butkevičiūtės asociatyvi nuotraukaVosara – vėsėlių matas. Gražu pažiūratų kėp jauni žmonas žėnijas. Subotoj ne viena žmogysta sustoja prė mūsų bažnytalas. Mat akvata pamatytėn kėp apsivilkys jaunųjų pulkėlis. O gol tinai ir kokį mergiotį ar berniokų iš savo ūlyčios pamatysiu. Stovi prie bažnytalas pamuraukos grožūs kėp kvėtkėliai jaunieji. Ale jau
Asociatyvi Banguolės Aleknienės nuotraukaNo šio karto pradasma mokytis kalbatis tarmiškai. Pirmai prodžiai siūlom pasimokytų kėp raikia gražiai svėčių sutiktėn, maloniai su patikusiu žmogystu pasikalbatėn. Jaigu atvažiovo iš toli labai sanai matyti žmonas: -„Sveiki gyvi, svetėliai. Ar kelalis nedulkėjo, ar burnala neišdžiuvo pas mumį bevažiuojunt?“ Jaigu potys nuvažiovot svečiuos, nepamirškit ne tik
