Šią vasarą Kupiškis tapo dar vienu svarbiu kultūrinės kaitos tašku – čia po kelerių metų pertraukos sugrįžo kūrybinė laboratorija „Migruojantys paukščiai“. Tai nėra tik menininkų susitikimas ar edukacinės dirbtuvės, tai procesas, skirtas tyrinėti, kaip kūryba gali atgaivinti bendruomenes, padėti žmonėms rasti naują santykį su vieta ir su pačiais savimi.
Šio susitikimo tema – kaip pritraukti ir sugrąžinti jaunus žmones į Kupiškį.
Nomeda SIMĖNIENĖ
Kultūrinis eksperimentas, kuris bręsta laike
Projekto iniciatorė ir vadovė Jolanta Rimkutė akcentavo, jog Kupiškis pasirinktas dėl to, kad jaučiama, kad čia yra žmonių, kurie šios kūrybinės iniciatyvos pastebėjimus išgirs ir atkreips į tai dėmesį. Ji taip pat išsakė nuomonę, kad per vienerius metus tam tikri kūrybiniai sumanymai nepasidaro, todėl laboratorija Kupiškyje vyks trejus metus ir tai yra sąmoningas sprendimas.
„Gilesnėms įžvalgoms reikia laiko. Projektai, kurie reikalauja greito rezultato, dažnai nepalieka gilesnių pėdsakų. „Migruojantys paukščiai“ – kaip tik priešingai: norime įsišaknyti, patyrinėti, kur mus nuves bendras darbas“, – sakė J. Rimkutė.
Ši mintis ypač svarbi regionuose, kur pokyčiai nevyksta per naktį. Čia reikia ilgesnio proceso, pasitikėjimo, kūrimo ir santykio su vietos žmonėmis.
Į projektą įsitraukė 15 dalyvių, tarp kurių buvo ir vietinių jaunų žmonių, ir atvykusių iš įvairių Lietuvos vietų, ir sugrįžusių su įdomiomis patirtimis iš užsienio šalių. Taip pat buvo ir dalyvavusių ankstesniuose „Migruojančių paukščių“ projektuose, ir neturėjusių patirties šiame projekte, kurie pavadinti naujadaru – pirmakarčiai.
„Mes čia ne vien tam, kad surengtume gražią savaitę. Norime likti, sugrįžti, įsiklausyti, išbandyti. Kultūra negali būti matuojama vienadieniu efektu, jai reikia laiko, kaip ir migruojantiems paukščiams, kol jie randa vietą sustoti“, – projekto esmę apibūdino J. Rimkutė.
Plačiau skaitykite rugpjūčio 22 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
