Daugelis vyresnio amžiaus žmonių mano, kad dusulys ar tinimas neretai atsiranda dėl amžiaus, bet gydytoja kardiologė, profesorė Jelena Čelutkienė, įspėja, kad tai gali būti klastingos ligos požymiai.
Gegužę, minint širdies nepakankamumo žinomumo mėnesį, ji primena, kad ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas ne tik reikšmingai sulėtina ligos progresavimą, sumažina komplikacijų riziką, bet ir pagerina gyvenimo kokybę.
Širdies nepakankamumas – tai būklė, kai širdies raumuo nebepajėgia pumpuoti kraujo tokiomis sąlygomis, kad visi organai būtų tinkamai aprūpinti krauju esant ramybės būsenai ir krūviui.
„Kraujotakos sistemoje, kurią sudaro širdis ir kraujagyslės, širdis veikia kaip variklis, užtikrinantis kraujo judėjimą. Nusilpus širdies funkcijai, šis mechanizmas nebeveikia taip, kaip turėtų, todėl organizme atsiranda disbalansas, vienur kraujas užsilaiko ir susidaro sąstovis, kitur jo gali trūkti ypač fizinio krūvio metu“, – aiškina prof. J. Čelutkienė.
Ši lėtinė, progresuojanti liga dažnai prasideda būtent nuo krūvio netoleravimo, kai sunkiau atlikti įprastą veiklą, ir iš esmės yra galutinė įvairių širdies ligų stadija.
„Neatsižvelgiant į tai, kokia širdies liga serga žmogus, pamažu jis gali prieiti šią būklę, kai nusilpsta širdies raumens darbas. Po miokardo infarkto gali susidaryti randai ar dėl kitų priežasčių susiformuoti jungiamasis audinys, kuris sutrikdo širdies susitraukimus“, – teigia kardiologė.
Stabdant širdies ligų progresavimą, galima atitolinti širdies nepakankamumo išsivystymą.
Būtent siekiant šio tikslo pacientams, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis ir kuriems paskirtos politabletės, ypač svarbu nenutraukti jų vartojimo ir laikytis paskirto gydymo plano.
„Šie vaistai ne tik padeda kontroliuoti aukštą kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, bet ir sumažina miokardo infarkto, insulto riziką. Būtent šios ligos ir jų komplikacijos ilgainiui silpnina širdies raumenį, todėl negydomos ar nepakankamai kontroliuojamos gali lemti širdies nepakankamumo išsivystymą“, – įspėja prof. J. Čelutkienė.
Simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
Visame pasaulyje širdies nepakankamumu serga 64 mln. žmonių ir šis skaičius nuolat auga. Tai susiję su tuo, kad šiandien visos ligos, tarp jų ir širdies, sėkmingai gydomos, bet žmonės ilgiau gyvena ir sulaukia amžiaus, kai pamažu ima silpti širdies funkcija.
Dažnai liga diagnozuojama per vėlai, nes žmonės nekreipia dėmesio į pirmus signalus.
„Kadangi tai link pensijos ar pensinio amžiaus žmonės, jie galvoja, kad atsiradęs dusulys ir prastesnė krūvio tolerancija yra natūralus senatvės požymis, todėl laiku nesikreipia. Čia svarbi ir gydytojų atsakomybė pagalvoti apie širdies nepakankamumą ir jį atpažinti“, – sako gydytoja.
Pasak prof. J. Čelutkienės, pagrindinės širdies nepakankamumo priežastys yra padidėjusio kraujospūdžio liga ir išeminė širdies liga.
„Prie jų reikšmingai prisideda ir prieširdžių virpėjimas, kuris komplikuoja arterinę hipertenziją ir gali lemti vadinamąjį aritminės kilmės širdies nepakankamumą, taip pat vožtuvų ligos ir kitos retesnės priežastys. Širdies nepakankamumas dažnai susijęs ir su diabetu, vien šios ligos pakanka, kad pradėtų vystytis pakitimai širdies raumenyje ir kraujagyslėse“, – tvirtina kardiologė.
Ką keičia ankstyva diagnostika?
Lietuvoje nuo 2023 m. vykdoma valstybės finansuojama ankstyvoji širdies nepakankamumo diagnostika. Pacientams, kurie serga širdies ligomis ir skundžiasi dusuliu, kojų tinimu ar sumažėjusia krūvio tolerancija, rekomenduojama atlikti specialų NT-proBNP kraujo tyrimą.
„Jis informatyvus ir padeda įvertinti, ar prasidėjo širdies nepakankamumo procesas, todėl galima laiku pradėti gydymą ir apsaugoti širdį nuo tolesnio pažeidimo. Diagnostika paprasta – atliekami kraujo tyrimai ir echokardiograma (ultragarsinis širdies tyrimas), padedanti įvertinti širdies struktūrą ir funkciją. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnis bus atsakas ir paciento prognozė“, – teigia specialistė.
Esant širdies nepakankamumui nukenčia ne tik širdis, bet ir kiti organai, ypač inkstai, tai vadinama kardiorenaliniu sindromu. „Dėl sutrikusios kraujotakos ir skysčių susilaikymo pamažu pradeda blogėti visų organų funkcija. Organizme kaupiasi skysčiai, susidaro kraujo sąstovis, todėl atsiranda ir šiai ligai būdingas tinimas“, – perspėja prof. J. Čelutkienė.
Specializuoti kabinetai sergantiems širdies nepakankamumu
Nors Lietuvoje specializuoti širdies nepakankamumo kabinetai veikia dešimtmetį, jų kūrimo iniciatorė prof. J. Čelutkienė pastebi liūdną tendenciją, kad apie juos dar per mažai žino ir pacientai, ir gydytojai. Juk kabinetai ir sukurti tam, kad pacientai gautų optimalų medikamentinį gydymą ir visapusišką priežiūrą.
„Ši iniciatyva užtikrina naujausias tarptautines gaires atitinkantį gydymą ir sumažina mirties riziką maždaug dvigubai, palyginti su įprastine stebėsena. Specialiai paruoštos kardiologų ir slaugytojų komandos yra tarsi vedliai, jie išsamiai paaiškina gydymo eigą, padeda suprasti ligą, moko savirūpos ir savistabos. Esant poreikiui, skiriami implantuojami prietaisai, galintys reikšmingai pagerinti ligos eigą ir prognozę“, – pasakoja kardiologė.
Šią paslaugą gali gauti pacientai, kurie yra po stacionarinio gydymo dėl širdies nepakankamumo paūmėjimo. Ji teikiama su gydytojo kardiologo ar šeimos gydytojo siuntimu, iki 4 konsultacijų per 12 mėnesių.
Vėliau pacientų būklę stebi kardiologai, vykdydami ilgalaikę priežiūrą ir palaikydami paskirtą gydymą, sunkesni pacientai gali būti konsultuojami iki 4 kartų per metus ir be siuntimo. Šiandien Lietuvoje įkurta 30 specializuotų širdies nepakankamumo kabinetų.
„Asmenys, kuriems liga diagnozuojama anksti ir kurie gerai reaguoja į gydymą, gali gyventi visavertį gyvenimą, būti iš dalies darbingi ar mobilūs, keliauti, leisti laiką sode ir džiaugtis kasdienėmis veiklomis. Širdies nepakankamumo mėnesio proga linkiu, kad Lietuvoje dar labiau sustiprėtų galimybės teikti šia liga sergantiems pacientams pačią geriausią priežiūrą“, – teigia prof. J. Čelutkienė.
„Adverum“ pranešimas spaudai ir nuotraukos