Praėjusį šeštadienį sausakimša Subačiaus kultūros namų salė vos talpino kasmetinio režisierių Violetos Mičiulienės ir Vidmanto Paliulio renginio „Subatjuokis“ gerbėjus. Kasmet vis daugiau susirenka vietos žmonių, vis iš toliau atvyksta svečių, vis garsesniu juoku žiūrovai pratrūksta stebėdami veiksmą scenoje.
Pasidomėjus, kaip kilo jau šeštus metus vykstančios humoro šventės pavadinimas, V. Mičiulienė prisiminė anuometinį sumanymą neįprastai paminėti trečiąjį subatėnų spektaklio „Rakauckai“ gimtadienį. „Šventė būtinai turėjo vykti „subatos“ (šeštadienio) vakarą, būtinai Subačiuje ir atėjusiems turėjo būti linksma,“ – renginio mintį pristatė režisierė.
Kasmet vis naujomis komiškomis situacijomis iš kaimo buities pasipildantis vaidinimas pritraukia nemažą ratą draugų, kurie atvyksta į šventę. Ankstesniuose „Subatjuokiuose“ viešėjo dainininkė Giulija, iliuzionistas, skirtingi teatro kolektyvai. Tradicine viešnia tapo humoro grupė „Sprandžina“ iš Šeduvos.
Šiemet jie pristatė vaizdelių ciklą apie socialinius šių dienų reiškinius (vaikų namus, girtuokliavimą, TV laidų įtaką). Į sceną ne tik veržėsi visų pamėgti dainininkai Edmundas Kučinskas, Rytis Cicinas, bet ir „Grožio fabriko“ bi „Bėdų turgaus“ dalyviai. Šypseną sukėlė sukurti policininko bei duobkasių tipažai.
Tarp spektaklių žiūrovus linksmino šmaikštieji „Sadūnai“, nuolat pakalbinami renginį vedusios Subačiaus geležinkelio stoties budėtojos (V. Mičiulienės), kuri ieškoti polkos šokėjo nuskubėjo į salę.
Šiemet, anot renginio sumanytojų, buvo nemažai dėmesio skirta ir Subačiaus atlikėjams: moterų ansambliui, jauniesiems ir vyresniems teatralams. Todėl pirmi ant scenos lipo mažieji „Kaukiukai“, pristatę naują spektaklį apie arbatos gėrimo ceremoniją, vėliau pasirodė išraiškingas „Kaukės“ jaunimas su juokinga, o kartu ir graudžia istorija „Coliukė“. Smagių kaimiečių gyvenimo nuotrupų – nuo piršlybų iki išlydėjimo į karą – nestokojo spektaklis „Rakauckai“.
„Tai nėra renginys, skirtas vien teatrų kolektyvų pasirodymams, – kalbėjo režisierė. – Mums svarbu pasidžiaugti vieni kitais. Vienintelė sąlyga – kad žmonėms būtų linksma“.
Gausiose žiūrovų gretose V. Mičiulienė pastebėjo ne tik vietos gyventojus bei garbingus svečius, bet ir žmones, atvykusius iš tolimesnių kaimų ir miestelių: Karsakiškio, Tiltagalių, Pandėlio, Skapiškio, Kupiškio, Noriūnų, Lukonių… Pirmą kartą į renginį atvažiavo biržiečiai. Pasirodo, „Subatjuokis“ yra žinomas bei mėgstamas ir už rajono ribų.
Pašnekovei paantrino ir muzikos mokytojas, renginių vedėjas bei Antano Rakaucko vaidmens atlikėjas V. Paliulis. „Šiais sudėtingais laikais humoras yra labai svarbus, – kalbėjo subatėnas, – žinoma, jei jis pateiktas subtiliai, nekišant nešvankybių ir politikos“. V. Paliulio teigimu, gyvenimas kartais priverčia pasijuokti ir iš savęs paties, reikia sugebėti tai daryti.
Galbūt todėl, kad „Rakauckų“ scenarijus sukurtas pagal gyvenimiškus anekdotus, stebint kaimo žmogaus kasdienybę, spektaklis gyvuoja jau beveik dešimtmetį ir yra mėgiamas žiūrovų. Scenoje dirbantis jau dvidešimt metų ir šiame veikale kuriantis komišką pagrindinį personažą, V. Paliulis tvirtino, kad prajuokinti žiūrovą nėra lengva.
Tačiau tą vakarą salė kvatojosi iki ašarų, po vaidintojų ir režisierių apdovanojimo atistojusi plojo ant scenos išsirikiavusiems šventės dalyviams.
V. Mičiulienė džiaugėsi, kad bent šį vakarą žmonės galėjo atsipūsti, atsitraukti nuo tų „idiotiškų kalbančių dėžių“, pabendrauti tarpusavyje ir kitą dieną nediskutuoti vien apie tai, ką rodė per TV.
——-
Autorius: Gaila MATULYTĖ