„Kuo būsi užaugęs?“ – šį klausimą iki pat pilnametystės vaikai išgirsta šimtus kartų. Būsimos karjeros pamatus jiems metų metus po trupinėlį kloja ne tik šeima, bet ir mokykla, kurioje jie mokosi. Tai vadinama profesiniu orientavimu.
Anot specialistų, idealus profesinis orientavimas yra toks, kuris integruojamas į visus amžiaus tarpsnius. Tai neatsiejama mokymosi visą gyvenimą dalis.
Kokia situacija Kupiškio rajono mokyklose, kaip profesinis orientavimas vyksta per karantiną ir ar šiandieninis jaunimas žino, kuo nori būti?
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Ambicingi gimnazistai
Alanas Šablickas.
Nuotrauka iš asmeninio pašnekovo albumo
Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos gimnazistas Alanas Šablickas ketina rinktis kūrybos komunikacijos studijas. Prieš keletą metų jis dar mąstė apie kitas sferas – aktorystę ar renginių organizavimą, dabar teigė jau galutinai apsisprendęs.
„Labai normalu ieškoti savęs visus dvylika metų. Mokykla mums parodo tą kelią, nemažai informacijos suteikia mokytojai, klasių kuratorė, tačiau sėkmingos studijų, arba profesijos paieškos priklauso nuo mūsų pačių. Kiek motyvacijos turėsime, kuo daugiau asmeninių pastangų įdėsime, tuo tinkamesnį variantą rasime.
Lietuvos aukštosios mokyklos studijų programų gausos ir aukštojo mokslo kokybės prasme tikrai turi ką pasiūlyti. Iš bendraamžių nesigirdi, kad kas apie emigraciją mąstytų. Pandemija čia tikrai niekuo dėta, tiesiog Lietuvoje nebėra taip blogai gyventi, jaunimas nori studijuoti ir dirbti savo šalyje, kurioje gimė ir užaugo“, – mintis dėstė gimnazistas.
Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija.
Vilės Leščinskienės nuotrauka
Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos dvyliktų klasių kuratorė Elvyra Kavoliūnienė, taip pat atsakinga už ugdymą karjerai, teigė, kad su gimnazistais apie jų būsimas profesijas daugiausia kalbamasi per klasių valandėles, kurios vyksta maždaug kartą per savaitę. Taip pat karjeros ugdymas integruojamas ir į dalykų pamokas.
Į karjeros ugdymą įeina dalyvavimas vienokias ar kitokias profesijas pristatančiuose virtualiuose pažintiniuose ir edukaciniuose renginiuose, akademinių pasiekimų, pažangumo aptarimas, taip pat skiriamas dėmesys ir pačių mokinių savianalizei – mokiniai atlieka savęs pažinimo testus, pildo karjeros planus, analizuoja profesijas pagal paklausumą, mokosi susikurti gyvenimo aprašymą (CV), parašyti motyvacinį laišką, ieško darbo vasarai, išbando kitus įvairius būdus, pavyzdžiui, savanorystę, kad ne tik rastų sau patinkamą studijų kryptį, bet ir sėkmingai pretenduotų į trokštamą darbo vietą.
Gimnazija 2019 metais įsitraukė į LIONS QUEST programą „Raktai į sėkmę“, kuri skirta vyresnių klasių mokiniams. Programa padeda stiprinti pilietinę atsakomybę, esmines socialines, emocines, akademines kompetencijas ir darbo įgūdžius. Svarbus programos elementas – mokymosi tarnaujant metodika (projektai ugdo asmeninę ir socialinę atsakomybę, moko kurti ir mokytis iš realaus gyvenimo).
Pasak E. Kavoliūnienės, gimnazija glaudžiai bendradarbiauja su Vilniaus Gedimino technikos (Vilnius Tech) universitetu, taip pat palaikomas ryšys ir su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Deja, pandemijos metu aukštųjų mokyklų atstovai atvykti į Kupiškį negali, bet noriai siunčia įvairių renginių nuorodas, kad gimnazistai prie jų jungtųsi.
„Anksčiau eidavome ir į tėvų darbovietes, ir karjeros diena vyko, ir išvažiuodavome į ekskursijas. Dabar kol kas to įgyvendinti negalima, tačiau aukštųjų mokyklų siūlomų nuotolinių renginių pasiūla nemaža. Galima ne tik su studijų programomis susipažinti, bet ir studentais vieną dieną pabūti. Galiu pasidžiaugti, kad mokiniai šiais laikais labai savarankiški ir gerai valdo technologijas. Gimnazistai ambicingi, dauguma jų siekia įstoti į aukštąsias mokyklas didmiesčiuose, keletas planuoja studijuoti užsienyje, o profesines mokyklas ketina rinktis vienas kitas“, – sakė E. Kavoliūnienė.
Kupiškio Povilo Matulionio progimnazija.
Banguolės Aleknienės-Andrijauskės nuotrauka
Šeimos ir mokyklos indėlis
Profesinis orientavimas integruojamas ir į jaunesnių klasių dalykų programas. Antai Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos pagrindinio ugdymo skyriaus vedėja Rita Totorienė tvirtino, kad progimnazija sudaro palankias sąlygas karjeros ugdymui ir nuotoliniu būdu.
Visai mokiniai neseniai dalyvavo susitikime su policijos atstovais, taip pat per kompiuterio ekraną galėjo žvilgtelėti ir į karininkų kasdienybę, dar laukiama ir virtualaus apsilankymo Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje.
„Žmogus nuo pat gimimo pradeda ugdytis karjerai, vos pradėjęs šaukštą laikyti. Žinoma, nemažą dalį mokinio ugdymuisi šiuo aspektu turi šeima, bet ne mažesnis turi būti ir mokyklos indėlis. Žinoma, mes negalime tiesiog iš akies nustatyti, kuris mokinys į kokią profesiją linkęs, tam yra profesinis testavimas“, – tikino R. Totorienė.
Lina Kaušakienė.
Jurgos Banionienės nuotrauka
Prie bendrojo lavinimo mokyklų mokinių profesinio orientavimo prisideda ir profesinės mokyklos. Pakalbinta Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos direktorė Lina Kaušakienė teigė, jog kiek pastangų į informacijos sklaidą būtų beįdėta, rekomendacijos, sklindančios iš lūpų į lūpas, yra pati geriausia reklama.
„Anksčiau važiuodavome pristatyti mokymo programų į mokyklas, vyko atvirų durų dienos, o dabar tą patį bandysime perteikti nuotoliniu būdu. Informacinį pranešimą pristatysime ir 8–10 klasių, ir vyresnių klasių mokiniams. Kiek tai bus efektyvu, pamatysime.
Daugiau nei pusę mūsų mokyklos mokinių sudaro kupiškėnai, kiti atvyksta iš aplinkinių rajonų. Pastebime, kad didžioji dalis mokinių mokykla susidomi dėl gerų atsiliepimų, buvę mokiniai dažnai ją rekomenduoja savo draugams, broliams, seserims ar kitiems giminaičiams“, – pabrėžė L. Kaušakienė.
Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irena Mockuvienė.
Jurgos Banionienės nuotrauka
Vyresnėse klasėse profesinio orientavimo – daugiau
Savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Irenos Mockuvienės teigimu, bendrojo lavinimo mokyklose karjeros ugdymas integruojamas į mokomuosius dalykus ir į klasių valandėles. Taip pat kiekvienoje mokykloje yra paskirti mokytojai, atsakingi už ugdymą karjerai.
„Šiais mokslo metais iš mokinio krepšelio mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui skirta 8 640 eurų. Šiek tiek lėšų skiriama ir vaikų lopšeliams-darželiams.
Vyresnėse klasėse profesinis orientavimas vyksta stipriau. Pavyzdžiui, Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje tam skiriama 100 valandų per metus, o Povilo Matulionio progimnazijoje – 42 valandos per metus.
Didieji miestai turi karjeros centrus, deja, mes tuo pasigirti negalime“, – informaciją pateikė I. Mockuvienė.
Kaip ir kasmet, Savivaldybės atstovai sudarė ir paklausiausių Kupiškio rajone specialybių sąrašą ir išsiuntė jį mokykloms. Į šį sąrašą patenka bendrosios praktikos gydytojai, gydytojai specialistai – odontologai, radiologai, geriatrai, psichiatrai, chirurgai. Taip pat rajone trūksta įvairių dalykų mokytojų, psichologų, inžinierių, dietistų.
Studijuojantys šias paklausias rajone specialybes gali pretenduoti į Savivaldybės mokamą stipendiją, kuri siekia tris bazines socialines išmokas (kiek daugiau nei 100 eurų), kas mėnesį ir į dalį, iki 1 500 eurų, studijų kompensacijos.
Pretendentai į šią stipendiją turi atitikti tam tikras sąlygas. Viena jų – privaloma grįžti į Kupiškio rajoną ir čia atidirbti pagal profesiją.
Deja, jau kelinti metai į šią stipendiją niekas nepretenduoja. Anot I. Mockuvienės, galima tik spėlioti, kodėl taip yra. Gal jaunimas nenori grįžti, nes didmiesčiuose mato daugiau galimybių tobulėti?
Autorės nuotrauka
