Europos žvalgybos tarnybų atstovai interviu britų laikraščiui „The Guardian“ perspėjo, kad Rusija intensyvina diversinę veiklą Europoje, tačiau jie skirtingai vertina invazijos į NATO šalis tikimybę.
Praėjusią savaitę duotuose interviu trijų Europos žvalgybos tarnybų vadovai išreiškė savo požiūrį į Maskvos keliamą grėsmę.
Čekijos saugumo ir informacijos tarnybos (BIS) vadovas Michalas Koudelka mano, kad Rusija gali surengti nedidelio masto invaziją arba „svetimos vėliavos“ provokacijas kurioje nors NATO šalyje jau per artimiausius mėnesius, o ne metus.
M. Koudelka pažymi, kad, be suaktyvėjusios dronų veiklos, Kremliaus planuose gali būti numatytas ir nedidelio masto įsiveržimas į vieną iš NATO šalių, besiribojančių su Rusija.
„Tai įmanoma. Tai galėtų būti riboto masto invazija, „svetimos vėliavos“ provokacijos arba didelio masto įtakos kampanija“, – interviu sakė BIS vadovas.
M. Koudelka perspėjo, kad toks scenarijus gali tapti realybe per kelis mėnesius, o ne metus, tačiau pridūrė, kad daug žmonių daro viską, ką gali, kad užkirstų tam kelią.
„Nematome jokių ženklų, rodančių, kad netrukus bus surengta ataka“, – pažymėjo Latvijos valstybės saugumo tarnybos (VDD) vadovas Normundas Mežvietas.
Jis pripažino, kad esama ženklų, rodančių, jog Maskva rengiasi Europoje veikti gerokai ryžtingiau, tačiau pabrėžė, kad neaišku, ar šie planai nėra tiesiog destabilizavimo strategijos dalis.
„Lieka atviras klausimas, ar jie turi tiesioginių ir konkrečių planų, ar tai tėra dalis platesnių pastangų sėti baimę ir netikrumą Vakarų visuomenėse“, – pridūrė N. Mežvietas.
„The Guardian“ rašo, kad Baltijos šalių politikai, daugelį metų kritikavę Vakarų Europą dėl pernelyg švelnaus požiūrio į Rusiją, dabar atsidūrė neįprastoje padėtyje – jiems tenka raginti kai kuriuos Vakarų lyderius susilaikyti nuo pernelyg dramatiškų viešų pareiškimų, nes baiminamasi, kad kalbos apie neišvengiamą invaziją gali pakenkti jų visuomenėms ir ekonomikoms.
Tačiau, pasak N. Mežvieto, apskritai yra gerai, kad Vakarų Europa pripažino Rusijos keliamas grėsmes.
M. Koudelka savo ruožtu teigė, kad Kremlius mėgina išnaudoti silpnąsias Vakarų vietas, siekdamas pakirsti jų paramą Ukrainai, besipriešinančiai Rusijos agresijai.
Švedijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos vadovas Thomas Nilssonas savo ruožtu pažymėjo nematantis jokių ženklų, kad Maskva būtų pasirengusi tikroms deryboms dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Visi trys žvalgybos tarnybų vadovai pabrėžė, kad, nepaisant to, kaip klostysis įvykiai, Rusijos diversinė kampanija Europoje artimiausiais mėnesiais veikiausiai intensyvės.
T. Nilssonas lūžio tašku laiko neseniai Leipcigo oro uoste įvykusį incidentą su dronais, kurį Vokietijos institucijos sieja su Rusijos žvalgybos tarnybų veikla. Pasak jo, pastaruoju metu suintensyvėjusia Rusijos diversine veikla siekiama kelių tikslų – susilpninti paramą Ukrainai, kurstyti nesutarimus NATO viduje ir įbauginti Europos gyventojus.
N. Mežvietas pažymėjo, kad Rusija nuo chaotiškų diversinių išpuolių ir padegimų, kurių tikslas – kelti paniką, pereina prie atakų prieš konkrečius taikinius, susijusius su parama Ukrainai.
M. Koudelka savo ruožtu pažymėjo, kad dar vienas šios diversinės kampanijos padarinys – žvalgybos tarnybos priverstos kovai su ja skirti vis daugiau išteklių.
Živilė Aleškaitienė (LETA (EN))
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama