Trylika metų Norvegijoje gyvenęs kupiškėnas Leonas Kulesovas su šeima prieš porą metų grįžo į gimtąjį Kupiškį. Tai atnešė nemažai pokyčių ir tapo naujo gyvenimo etapo pradžia. Reikėjo svarstyti, kokia veikla galėtų tapti ne tik pragyvenimo šaltiniu, bet ir mėgstamu užsiėmimu. Nors yra bandęs visokius darbus, Leonas pasuko į naują sritį – vyriškų kirpimų ir barzdaskutystės pasaulį. Žingsnis po žingsnio jis mokosi šio amato paslapčių.
Jurga BANIONIENĖ
Leonai, tai toli gražu ne pirmas Jūsų darbas. Kur dar teko darbuotis ir kaip nutiko, kad tapote barberiu?
Kažkada skaičiavau, kad tai devintas ar dešimtas mano darbas per tiek metų gyvenant užsienyje.
Teko lentpjūvėje dirbti, liftus montuoti Vilniuje daugiabučiuose, darbuotis prie statybų, keisti padangas autobusams, statyti stelažus, triūsti ūkyje. Gyvenant Norvegijoje nutiko taip, kad ieškojau kirpėjo ir draugas pasiūlė nueiti pas dabar jau garsų meistrą Gediminą Kuicą, kuris vėliau atsidarė savo barberio saloną Osle. Turėjau daug ilgesnius plaukus, didesnę barzdą, pradėjau pas jį lankytis. Mane pakviesdavo pabūti modeliu. Po vienos tokios sesijos jis man pasakė, kad turiu būti barberis, nes kėdėje sėdėdamas daugiau išmokau nei viena mergina per visą mokymąsi. Pasijuokiau vieną kartą, paskui kitą iš tokio pokalbio.
Gyvenant Norvegijoje tam tiesiog nebuvo laiko, darbas, viršvalandžiai ir pan. Vėliau Gediminas grįžo į Lietuvą, Vilniuje atsidarė savo barberinę „Ponas aligatorius“. Mes taip pat grįžome gyventi į Kupiškį, susitvarkėme namą, pradėjau galvoti, kuo čia užsiimti. Į statybas bet kada galima grįžti, jei nepasiseks, todėl nutariau pamėginti mokytis ir tapti barberiu. Baigiau kursus pas G. Kuicą, kuris yra vienas iš Lietuvos geriausių šio amato meistrų.
Plačiau skaitykite spalio 9 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Autorės nuotrauka