2020 metai žmonijai metė karščiu alsuojančios klimato kaitos ir COVID-19 pandemijos protrūkį. Tokie reiškiniai priverčia susimąstyti, ką reiškia būti pasaulio piliečiu. Kokią atsakomybę turime kaip piliečiai, kas mus vienija ir kuo mes skiriamės?
Šių metų Šiaurės šalių literatūros savaitės tema „Šiaurės šalys ir pasaulis“.
Virtualus susitikimas su islandų rašytoja
Islandų rašytoja Auður Ava Ólafsdóttir.
Suaugusiuosius Šiaurės literatūros mylėtojus pirmadienį į virtualų susitikimą pakvietė islandų rašytoja Auður Ava Ólafsdóttir. Šiemet rekomenduota skaityti jos knygą „Randai“.
Nuotolinis pokalbis transliuotas iš Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos.
Viešnia apibūdino Islandiją, kaip ypatingą šalį, neturinčią kaimynų, neturinčią su kuo kariauti, bet turinčią du šimtus veikiančių ugnikalnių. Ypatinga gamta formavo ir formuoja islandus kaip asmenybes. Auður Ava Ólafsdóttir rašo gimtąja islandų kalba, kuria kalba tik 300 tūkstančių žmonių. Tačiau jos knygos verčiamos į daugelį pasaulio kalbų ir kasmet tampa bestseleriais. Rašytoja pasakojo, kad islandams labai svarbu keliauti.
„Pasaulis yra mūsų namai visur“, – toks šios tautos požiūris. „Kelionė – tai pokytis. Tu išvyksti tam, kad sugrįžtum“, – kalbėjo rašytoja.
Nuotrauka iš virtualaus pokalbio su rašytoja Auður Ava Ólafsdóttir
Auður Ava Ólafsdóttir romanas „Randai“ – apie kančias ir skausmą. Pagrindinis personažas Jónas, vidutinio amžiaus islandas, paniręs į neviltį, apimtas slogulio ir praradęs bet kokį gyvenimo džiaugsmą. Romano pradžioje jis palieka Islandiją ir iškeliauja į karo nualintą šalį. Ten ketina baigti savo gyvenimą, tačiau mirties ilgesys netikėtai ima nykti. Jónas iš naujo atranda džiaugsmą ir ima regėti savo gyvenimo prošvaisčių. Atsikartojantis rando motyvas simbolizuoja žmones, miestus ir kūnus, randuotus, tačiau besitiesiančius, atstatomus, randančius naujų formų.
Islandų rašytojos Auður Ava Ólafsdóttir romanas „Randai“ persunktas satyros. Tai knyga apie žmogų žmonių jūroje, apie kelionę tolyn nuo to, kas artima, prapulties link ir grįžimą atgal.
Auður Ava Ólafsdóttir – meno istorijos profesorė, baigusi studijas Sorbonos universitete Prancūzijoje.
„Aš matau vaizdais, – pasakojo viešnia. – Ne žodžiai, ne sakiniai, o vaizdai užgimsta mano mintyse. Eidama gatve per kelias sekundes jau žinau kitą knygos skyrių. Tai blyksnis mintyse.“
Rašytoja teigė, kad rašo tokias knygas, kokių neranda, kokių jai pačiai trūksta.
Visi iki vieno esame svarbūs
Į Šviesos ir žodžio šventę šiemet galėjome pakviesti tik 3 ir 4 klasių mokinius. Žvakių šviesoje multimedijos ekrane garsiai skaitėme norvegų rašytojos Kristinos Roskifte paveikslėlių knygą „Visi iki vieno“.
4 klasės mokiniai po Šviesos ir žodžio šventės skaitymui pasirinkę šiaurietiškas knygas.
Stilizuotose knygos iliustracijose spalvingos žmonių figūros puslapis po puslapio vis margiau užpildo visą knygą. Autorė kviečia kalbėtis apie didžiuosius gyvenimo klausimus. Kiekvienas turime savo visiškai unikalią istoriją ir knygoje vaizduojamoje žmonių jūroje tai ypač ryškiai matyti. Mūsų pasaulis – begalinis žmonių ir jų istorijų margumynas. Visi turime savo vidinį ir išorinį pasaulį, mus siejantį, o kartu ir išskiriantį iš kitų: „Septyni su puse milijardo žmonių vienoje planetoje. Kiekvienas turime savo unikalią istoriją. Visi esame svarbūs, visi iki vieno. Ir vienas jų esi tu!“
Su didžiuliu entuziazmu vaikai nagrinėjo paveikslėlius, ieškojo aprašytų žmonių, aktyviai išsakė savo nuomones.
Meninės instaliacijos „Plaukia laivelis į tolimą šalį“
Priešmokyklinės grupės vaikai ir pradinių klasių mokiniai, savo mokytojų pamokyti origamio technikos, išlankstė popierinius laivelius.
Vienoje pusėje ant laivelio borto užrašė namų uosto pavadinimą, kitoje – uosto, į kurį keliaujama, pavadinimą.
Priešmokyklinės grupės vaikai prie savų laivelių.
Nuotraukos iš Alizavos pagrindinės mokyklos archyvo
Trečiokai ir ketvirtokai kūrė rato istorijas, į kokias šalis pasaulyje, o gal ir visatoje, keliauja šie laiveliai.
Iš 5–8 klasių mokinių padarytų kūrybinių darbelių sukurta meninė instaliacija papuošė mokyklą (organizavo dailės ir technologijų mokytoja Audronė Užtupienė).
Kūryba pagal Metų plakatą
Lietuvių kalbos mokytoja Jūratė Kuliukienė ir anglų kalbos mokytoja Daiva Miciūnienė skyrė mokiniams nuotolinę užduotį – parašyti rašinį pagal Metų plakatą (Šiaurės šalių literatūros savaitės plakatą šiais metais sukūrė iliustratorė Anni Wikberg iš Alandų salų.).
Mokiniai rašė tema „Aš ir pasaulis. Aš – pasaulio pilietis“. Jie palietė įvairius aktualius klausimus, nors ir dominavo dabartinės situacijos poveikis, tačiau mokiniai svarstė, ką reiškia būti šių dienų piliečiu, kokias laisves ir pareigas turi žmogus. Aptarė tokias temas, kaip ir ar mes netampame tik vartotojais, pamirštame atsakomybę pasauliui ir gamtai. Kai kurie mokiniai rašė apie taršos įtaką pasauliniam atšilimui. Ir, žinoma, beveik visi svajojo, kur keliaus ir kokias šalis aplankys, kai bus įveiktas virusas.
„Pasaulis platus, įvairus, todėl noriu keliauti, noriu iš arti pamatyti jo grožybes, stebuklus. Man dar neteko iškeliauti iš gimtosios šalies, gal todėl ir traukia svetur.“ (Eimantas Čereškevičius, 8 kl.)
„Noriu daug kur nukeliauti. Tačiau negaliu dėl įvairių priežasčių: neturiu dabar atostogų (tikrų!), didelės lėktuvų bilietų kainos, dėl koronaviruso uždrausti skrydžiai į kitas šalis. Labai noriu, kad visi sergantys pasveiktų ir vėl galėtume gražiai šypsotis ir pramogauti, kaip iki šiol galėjome, – laisvai ir plačiai. Koronavirusas man nepatinka – jis padarė pasaulį liūdną!“ (Rokas Vaitiekūnas, 8 kl.)
„Nori pažinti pasaulį – mokykis kalbos. Kalbėdamas svetima kalba sutiksi daug naujų draugų, kurie, pasakodami apie savo šalį, vilios ją aplankyti. Dabar ją aplankyk virtualiai, o vėliau – gyvai. Sugrįžęs pasidalink džiaugsmu su pažįstamais.“ (Gabrielė Rasimavičiūtė, 7 kl.)
5–8 kl. mokinių meninė instaliacija.
Virtuali geografijos pamoka apie keliones
Trečiadienį ir ketvirtadienį geografijos mokytoja Inga Inapienė pakvietė 6–10 kl. mokinius virtualiai pakeliauti aplink pasaulį ir po Šiaurės Europos šalis (Švediją, Suomiją, Norvegiją, Islandiją, Daniją, Farerų ir Alandų salas) ir skyrė mokiniams nuotolinę užduotį. Surasti namuose egzotišką daiktą, suvenyrą ar nuotrauką, vaizduojančią tolimą šalį, ir parašyti rašinį apie tą pasirinktą daiktą, apibūdinant jo atsiradimo namuose istoriją.
Suvenyrai ir už jų slypinčios istorijos
Kokių tik nuotraukų neatsiuntė mokiniai! Ir viena už kitą įdomesnių istorijų parašė. Ir apie Olandijos klumpę, ir apie turkišką magnetuką su sėkmę nešančia akimi. Apie kriaukles, koralus ir jūrines žvaigždes, rinktus po audros Norvegijos fjorde. Apie neužmirštamą kelionę kruiziniu laivu į Švediją ir jos metu ištikusią didžiulę audrą. Apie labai labai seną paveikslą, pieštą ant papiruso, kurį iš Egipto parvežė tėčio pusbrolis. Apie Ispanijoje pirktą vazą, apie latvišką lauko žibintą, airišką pieštukų drožtuką, apie norvegiškos katės medinę statulą. Ir apie slovėnišką ąsotį, puoštą tos šalies raštais, apie Venecijos karnavalo nuotrauką, kurioje įsiamžinę giminaičiai. Apie jaunųjų turistų stovyklos metu aplankytą Šiaurės rytų Lenkijos vandens sostinę Augustavą ir čia pirktus magnetukus. Apie Jūrmalos pajūryje rastą kriauklę ir nepaprasto grožio turkišką apyrankę ir kt.
Neaprėpiamai platus pasaulis tapo mažytis ir savas, nes supratome, kad jame gyvename mes ir savo gražiais darbeliais kasdien jį kuriame.
Ačiū išradingoms mokytojoms!
Danutė Miknevičienė,
Alizavos pagrindinės mokyklos bibliotekininkė
