KUPIŠKIO ISTORIJOS ATODANGOS NACIONALINIAME IR EUROPINIAME KONTEKSTE

Kupiškis balandžio 29-ąją paminėjo 545 metų sukaktį. Šia proga, siekiant atminties aktualinimo, visavertiško visuomenės domėjimosi savo krašto istorija Kupiškio viešojoje bibliotekoje vyko mokslinė konferencija „Kupiškis – karališkas miestas?“.

Išties karališkas būrys mokslininkų su išsamiais pranešimais, įžvalgomis diskutavo, kaip auginti slypintį ir dar neišanalizuotą Kupiškio potencialą iki nacionalinio, tarptautinio lygmens pagal turtingą programą.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ,
Nomeda SIMĖNIENĖ

Kupiškis pirmą kartą paminėtas 1480 metų balandžio 29 dieną. Tą liudija Krokuvos universitete iki šiol išlikęs originalus dokumentas „Album studiosorum Universitatis Cracoviensis“, kuriame lotynų kalba įrašyta, kad studijoms į karališkąjį universitetą įstojo Stanislaus Johannis de Cupyschky (Stanislovas Jonaitis iš Kupiškio).

Visgi svarbu pažymėti, kad pirmas šią citatą paskelbė ir Lietuvos kultūros istorijoje įtvirtino garbusis kultūros istorikas Vaclovas Biržiška registre „Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV–XVIII amžiais“ (Chicago, 1987).

Tad beveik keturis dešimtmečius pirmas Kupiškio paminėjimas yra žinomas faktas, o ne kokia nors dabarties naujiena. Po trisdešimt metų šią studiją Lietuvoje perleido Vytauto Didžiojo universitetas.

Renginio dalyvius sveikinęs Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas kalbėjo, kad kultūra veda visuomenę ir bendruomenę į priekį, kad šis susitikimas yra preliudija to, ko norime Kupiškyje, ko čia siekiame. Tai gera proga susivokti, ar suprantame, ką turėjome, ar visa tai priimame kaip nuostabią praeitį, kurią galima lyginti su ilgu 545 metų keliu.

Kad esmingai būtų pradėtas Kupiškio kultūrinio atsinaujinimo, tarsi tęsiant istorinį Kupiškio kelią su dabarties karta, daug pastangų įdėjo visuomeninis mero A. Raslano patarėjas kultūros paveldo aktualinimo klausimais kultūrologas Vytautas Balčiūnas.

Jo manymu, tik visapusiškas Kupiškio kultūros institucijų, Savivaldybės administracijos, rajono Tarybos narių, bendruomenių tarpusavio pasitikėjimas ir bendras veikimas gali lemti reikšmingus Kupiškio ateities postūmius. Ši konferencija liudija pradžią, kuriai startą davė Kupiškio viešoji biblioteka.

Mokslinėje konferencijoje pranešimą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų apsilankymai Kupiškyje“ skaitė Lietuvos istorijos instituto mokslininkė, profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Raimonda Ragauskienė. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė, daktarė Genutė Kirkienė apžvelgė Chodkevičių indėlį į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos regioninę politiką.

Paveldo komunikacijos tyrinėtojas, istorikas, archeologas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Rimvydas Laužikas pristatė gastronomijos paveldo tyrinėjimus Kupiškio krašte.

Istorikas, nacionalinių ekspedicijų iniciatorius ir jų programų rengėjas, televizijos laidų vedėjas prof. dr. Alfredas Bumblauskas kalbėjo apie svarbiausią kupiškėną – architektą Lauryną Gucevičių.

Vytauto Didžiojo universiteto lotynų kalbos lektorius dr. Sigitas Lūžys apžvelgė lietuvių studijų Krokuvos universitete XIV–XVI a. kontekstą.

Kupiškėnas alumnas Laurynas Kudijanovas papasakojo apie istorinius Lietuvos ir Indijos ryšius.

Administracinė padėtis arba kur bylinėjosi bajorai

Intrigą kėlė prof. dr. R. Ragauskienės pranešimas, išsamiai atskleidęs, kokie valdovai lankėsi Kupiškyje, ir patvirtinęs, kad šis miestas gali pelnytai vadintis karališkuoju, o jame buvęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras iki pat valstybės trečiojo padalijimo buvo karališka valda, išauginusi Kupiškio miestą, kuris priklausė valdovui.

Pirmiausia trumpai apžvelgta to meto Kupiškio administracinė padėtis.

Plačiau skaitykite gegužės 9 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF