Stichija gali užklupti netikėtai, o jos nuostoliai dažnai būna sunkiai prognozuojami. Gyventojams gavus įspėjimus apie smarkią audrą, kurios metu gali virsti medžiai ar dingti elektra, ir galimą krušą, o sinoptikams perspėjant, kad audringi orai nesitrauks ir artimiausiomis dienomis, draudimo ekspertas primena svarbiausius žingsnius, kaip sumažinti rizikas, apsaugoti sveikatą bei turtą ir išvengti galimų nuostolių.
Kaip rodo ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ duomenys, audrų metu dažniausiai išdaužiami langai, apgadinami namų stogai, lietvamzdžiai, balkonų apdaila ir lauke palikti kilnojami daiktai. Taip pat nuo virstančių medžių ar vėjo nešamų objektų dažnai nukenčia lauke palikti automobiliai. Vidutinė tokios žalos suma gali siekti apie 600 eurų.
Kaip pasirūpinti savo turtu?
„Esant stipriam vėjui pirmiausia rekomenduojama likti namuose ir pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu. Jei tokios galimybės nėra, stenkitės neiti ar nevažiuoti palei miškingas vietas, elektros stulpus, statybvietes ar reklaminius stendus. Taip pat reikėtų saugotis vėjo nešiojamų nuolaužų“, – atkreipė dėmesį ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas.
Prognozuojant audrą, ekspertas rekomenduoja uždaryti langus ir balkono duris, o iš neįstiklintų balkonų ar terasų išnešti baldus, vazonus, kopėčias ir kitus lengvai pakeliamus daiktus. Prasidėjus audrai tie daiktai gali būti išnešioti vėjo ir atsidurti kitose teritorijose arba nuo stipraus smūgio išdaužti namų langus.
Prieš liūtį rekomenduojama patikrinti ir išvalyti latakus, lietvamzdžius bei kitas lietaus surinkimo sistemas. Juose susikaupusios šakos, lapai ar kitos šiukšlės gali trukdyti vandeniui nutekėti ir padidinti užliejimo riziką.
„Būna atvejų, kai į pastato vidų vanduo patenka ne dėl to, kad kilo stichinis meteorologinis reiškinys, tačiau todėl, kad išorinės pastato konstrukcijos nėra sandarios. Tai lemti gali tiek nusidėvėjimas, tiek nereguliari priežiūra, o pažeidimai yra ne visada matomi, tad gyventojai gali paprasčiausiai apie juos nežinoti. Savo klientams patariame, jog norint sumažinti riziką ir būti ramiems, kad draudimas padengs dėl lietaus padarytą žalą turtui, reikėtų pasirinkti ir draudimą nuo vandens prasiskverbimo pro išorines konstrukcijas“, – sako M. Balinskas.
Automobilius rekomenduojama statyti požeminėse stovėjimo aikštelėse arba garažuose. Jei tokios galimybės nėra, transporto priemonę reikėtų palikti kuo toliau nuo medžių, elektros stulpų ir kelio ženklų.
Kadangi audros metu gali nutrūkti elektros tiekimas, verta iš anksto pasirūpinti žibintuvėliu ar prožektoriumi bei pasitikrinti jų baterijas.
Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad, siekiant apsisaugoti nuo stichijų sukeliamų nuostolių, verta įvertinti, ar turimas draudimas suteikia pakankamą apsaugą ir apima aktualiausias rizikas.
Kuo rizikinga perkūnija?
Perkūnija gali pridaryti ne mažiau žalos nei stiprus vėjas ar liūtis. Jei stichija užklumpa vairuojant, rekomenduojama sustoti saugioje vietoje – kuo toliau nuo aukštų medžių ir elektros linijų.
Jei būtina tęsti kelionę, svarbu sumažinti greitį, padidinti atstumą iki kitų transporto priemonių ir būti ypač budriems. Važiuojant automagistrale ar greitkeliu mažesnė tikimybė, kad dėl stipraus vėjo ar žaibo užkris nulaužti medžiai.
Žaibuojant arba griaudžiant visada geriau pasilikti namuose. Jei atsitiko taip, kad audrai prasidėjus esate lauke, pasistenkite kuo greičiau įeiti į arčiausiai esančias patalpas – jokiu būdu nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais ar šalia elektros stulpų, venkite aukštesnių atvirų vietų.
Girdėdami perkūniją, nesimaudykite, neplaukiokite vandens telkiniuose. Jeigu audra užklupo būnant vandenyje – kuo skubiau plaukite į krantą.
Namuose taip pat svarbu neprarasti budrumo: stovėti kuo toliau nuo langų, neliesti metalinių vamzdžių ir vengti daiktų, kurie gali turėti stiprų elektros krūvį. Būdami namuose ne tik išjunkite, bet ir ištraukite iš elektros lizdų visus prietaisus. Taip pat svarbu išjungti televizoriaus lauko anteną, sandariai uždaryti langus, duris, orlaides.
„Compensa Vienna Insurance Group“ praktika rodo, kad žaibo iškrovos padaro žalą ne tik kompiuteriams, televizoriams ar telefonams. Nukenčia ir skalbimo mašinos, šaldytuvai, kita buitinė technika, o kai kuriais atvejais pažeidžiama visa namo elektros instaliacija ar net kyla gaisrai.
Kaip elgtis po audros?
Praėjus audrai ir kieme radus nuvirtusių medžių, jų negalima liesti, ypač, jei įtariate, kad ant jų gali būti nukritusių elektros laidų. Tokiu atveju skambinkite 112 ir informuokite apie situaciją.
Jei namai ar kitas turtas nukentėjo nuo audros, pirmiausia reikėtų imtis veiksmų, kurie padėtų išvengti dar didesnių nuostolių – uždengti ar užkalti atsiradusias angas, apsaugoti turtą nuo lietaus ar kitų išorės veiksnių.
Taip pat svarbu visus matomus pažeidimus užfiksuoti nuotraukose ar vaizdo įrašuose. Nepamirškite užfiksuoti ne tik apdrausto ir sugadinto turto, bet ir kitų aplink matomų stichijos padarinių: išverstų ar nulaužtų medžių, vėjo išblaškytų daiktų ar apgadintų dalių, o užtvindymo atveju – buvusio vandens lygio. Tai pagreitins nuostolių įvertinimą ir žalos išmokėjimo procesą.
Jei ant jūsų turto užvirto medis, augęs ne jūsų sklype, turėtumėte kreiptis į sklypo savininką dėl medžio pašalinimo. Jei medis augo valstybei priklausančioje teritorijoje (pvz., miške), reikėtų kreiptis į atsakingą girininkiją.
Apie patirtą žalą draudikui rekomenduojama pranešti kuo greičiau. Paprastai tą prašoma padaryti per tris darbo dienas nuo įvykio, tačiau stichinių nelaimių metu draudikai situaciją vertina individualiai.
„Kuo anksčiau pateikiama informacija, tuo greičiau galima pradėti žalos vertinimą ir atkurti turto būklę. Jei laukiate vertintojo, nepradėkite remonto darbų, išskyrus atvejus, kai būtina užkirsti kelią didesniems nuostoliams“, – primena M. Balinskas.
Kristina Buidovaitė
„Nova media“ pranešimas spaudai