2024/04/26

 

RAUDONASIS KRYŽIUS – Į PAGALBĄ VIENIŠIEMS ASMENIMS

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Panevėžio regiono savanorių koordinatorė Irvyda Tamošiūnienė (viduryje), savanorės Edita Ramanauskaitė (dešinėje) ir Kristina Šerelytė.

Lietuvos Raudonasis Kryžiaus – viena seniausių ir didžiausių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje. Pagrindinės jos veiklos sritys – vienišų senjorų priežiūra, pagalba neįgaliems žmonėms ir jų šeimoms, mokymas teikti pirmąją pagalbą, humanitarinė pagalba pažeidžiamiausiems asmenims Lietuvoje, taip pat pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams ir migrantams.

Visoje Lietuvoje Raudonasis Kryžius šiuo metu turi 16 skyrių. Veikla neaplenkė ir Kupiškio – jau yra grupelė savanorių, kurie lanko vienišus senyvo amžiaus žmones.  

Jurga BANIONIENĖ

Startas – su „Šiltais apsilankymais“

Plačiau apie šios organizacijos veiklą Kupiškyje papasakojo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Panevėžio regiono savanorių koordinatorė Irvyda Tamošiūnienė.

Pasak jos, Kupiškio mieste organizacija pradėta su „Šiltų apsilankymų“ programa.

„Ši programa puikiai veikia Panevėžyje, taip pat didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ir ne tik juose, mažesniuose irgi. Savo veiklą miestuose Raudonasis Kryžius visada pradeda su šia programa, nes visur yra vienišų senjorų.

Ji skirta senyvo amžiaus žmonėms. Mes skatiname sveiką senėjimą, bendravimą, kad emociškai žmonės jaustųsi geriau. Kadangi esu programos koordinatorė Panevėžio regione, nusprendėme, kad reikia pradėti dirbti ir Kupiškyje. Mūsų sistemoje jau buvo keli asmenys, užpildę Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorių anketas, bet kol nieko nevyko, jie negalėjo savanoriauti. Paskambinome jiems.

Susipažinau su Edita Ramanauskaite, ji buvo tas žmogus, kuris sutiko kuruoti Kupiškio savanorius, tai buvo labai didelė pagalba. Pradėjome ieškoti daugiau žmonių, taip viskas ir prasidėjo“, – pasakojo I. Tamošiūnienė.

Pašnekovė yra girdėjusi, kad ir savanorystės būdų, ir pagalbos rankų iš šalies senjorams, neįgaliesiems Kupiškyje labai trūksta.

Rudenį pradėję veiklą, Raudonojo Kryžiaus savanoriai ėmė lankyti Kupiškio socialinės globos namuose gyvenančius senjorus. Kartą per savaitę pas juos vykstama pabendrauti, išklausyti, kartu atsigerti arbatos.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorių viešnagė Kupiškio socialinės globos namuose. Nuotraukos iš asmeninio Irvydos Tamošiūnienės albumo

Lapkritį senjorai buvo pakviesti į Pyragų dieną Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštėje, per Donorų dieną Raudonojo Kryžiaus savanoriai mokė, kaip teikti pirmąją pagalbą. Taip pat prieš Kalėdas vyko žibintų dalijimo vienišiems senoliams akcija.

„Mums padėjo Kupiškio socialinių paslaugų centras, užregistravo daugiau nei 20 vienišų asmenų, savanorės jiems nešė žibintus, lankstinukus, informavo, kad visada gali į mus kreiptis. Taip pat kvietėme senjorus į filmą Kupiškio etnografijos muziejuje siekdami, kad jie išeitų iš namų, šiek tiek prasiblaškytų. Labai džiaugiamės, kad su mumis visi maloniai bendradarbiauja, įsileidžia į savo patalpas, to labai reikia, nes Kupiškyje neturime savo biuro, kur galėtume būti“, – pabrėžė I. Tamošiūnienė.

Siekis – išklausyti, pabūti kartu

Anot pašnekovės, vieniši žmonės yra lankomi socialinių darbuotojų, bet jų užduotis – padėti buityje, o laiko kitiems dalykams, tiesiog kartu atsigerti kavos ar arbatos, ilgiau pasišnekučiuoti, paskaityti senjorui knygą, nelieka.

„Mes norime būti tie pagalbininkai, kurie ateis pas senyvo amžiaus žmogų, grindų neplaus, bet kartu pakalbės, pabus. Tai labai svarbu, ypatingai tada, kai žmogus vienišas“, – tikino Raudonojo Kryžiaus atstovė.  

Irvyda papasakojo ir vieną konkretų atvejį. Panevėžyje viena Raudonojo Kryžiaus organizacijos darbuotoja, kuri kuruoja ukrainiečius, sužinojo, kad Kupiškyje gyvena senjorė iš Ukrainos, jai labai trūksta bendravimo. Iš karto pavyko rasti rusų kalbą mokančią savanorę, kuri pas ją iki šiol lankosi.

Dabar Raudonajame Kryžiuje Kupiškyje savanoriauja 12 asmenų. Vieni aktyvesni, kiti mažiau, kažkas vyksta į Socialinės globos namus, kiti lanko vienišus asmenis namuose, treti talkina per renginius, o yra ir tokių, kurie spėja visur. Anot pašnekovės, kiekvienas savanoris labai vertinamas, nesvarbu, kiek laiko jis skiria savanoriškai veiklai.

Tolimesni planai

Jau svarstoma ir apie veiklos plėtrą. Tikimasi aktyvinti programą „Stipri šeima“, kuria siekiama padėti negalios paliestoms šeimoms, talkinant neįgalius asmenis prižiūrintiems žmonėms, kad jie galėtų pailsėti nors valandą per savaitę. Kupiškyje jau yra savanorė, kuri bendradarbiauja su viena tokia šeima.

„Mes esame įkvėpti padėti žmonėms ištikus krizei, kalbame apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms, siekiame, kad nutikus ekstremaliai situacijai būtų savanorių, kurie būtų apmokyti pagelbėti. Bet tai šiek tiek tolimesni darbai“, – sakė I. Tamošiūnienė.

Norintys savanoriauti asmenys dėl informacijos raginami kreiptis į ją telefonu 8 646 74 089 arba elektroniniu paštu [email protected] 

„Norime plėsti savanorių būrį. Visus mus vienija bendras tikslas – padėti savo miestui ir jo žmonėms, kad mažiau būtų nelaimingų, vienišų asmenų. Raginčiau imtis iniciatyvos. Savanoriams vykdomi mokymai, jie sužino viską apie programas, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje“, – akcentavo pašnekovė.  

Rasti laiko – nesudėtinga

Pakalbinome ir aktyviai į Raudonojo Kryžiaus savanorių veiklą įsijungusią kupiškėnę E. Ramanauskaitę. Ji savanorystę Raudonajame Kryžiuje atrado draugės dėka.

„Draugė teigė, kad čia ne tik kažkam padedi, bet ir susipažįsti su įdomiais žmonėmis, tie kontaktai, šiltas bendravimas būna labai jaukus, malonus. Vieną kartą mane pakalbino pabandyti savanoriauti Kupiškyje, paskui kitą, trečią jau nebeatsisakiau. Juk visai nesunku pabandyti“, – kalbėjo Edita.

Anot pašnekovės, savanorystė nėra darbas, kuriam turi skirti visą dieną. Valandą per savaitę rasti tam laiko tikrai nesudėtinga. Juolab kad jautė, jog dirbdama nuotoliu užsisėdėjo namuose, norėjo gyvo bendravimo, kontakto. Pirmiausia susipažino su Raudonojo Kryžiaus, jo savanorių veikla, dalyvavo mokymuose nuotoliniu būdu ir išklausė visą informaciją. Tai, pasak E. Ramanauskaitės, labai svarbu, kad suprastum, ar savanorystė organizacijoje tau tinka, kaip į ją įsitraukti.

Edita prisipažino, kad pradėdama savanoriauti turėjo daug baimių. Viena yra bendrauti su savo seneliais, kuriuos gerai pažįsti, ir visai kas kita – su svetimais žmonėmis. Pagalba, bendravimas turi būti atsakingi, neturi pasinerti į kito žmogaus problemą, reikia mokėti atsiriboti, nusistatyti tam tikras ribas.

Kai prasidėjo Raudonojo Kryžiaus veikla Kupiškyje, Edita tapo viena savanorių, kurie lanko Socialinės globos namuose gyvenančius asmenis. Pas juos stengiamasi nuvykti kartą per savaitę.

„Bendraujame su senoliais, kartu atsigeriame arbatos, juos išklausome. Socialinės globos namai noriai įsileidžia savanorius. Pirmi mūsų apsilankymai buvo formalūs, su arbata, didesniame būryje, o dabar jau bendraujame su mažiau žmonių, laukiame pavasario, kai galėsime su senjorais tiesiog išeiti pasivaikščioti.

Šiuo metu į globos namus vykstame 3–4 savanorės, bet savanorių Kupiškyje yra prisiregistravusių daugiau. Problema tokia, kad daug kas negali savanoriauti darbo metu, o vykti į globos namus po darbo valandų pagal jų taisykles nebegali. Savanoris čia gyvenantiems žmonėms – kaip naujas vėjo gūsis“, – pasakojo pašnekovė.

Bendravimas visiems reikalingas

Pasak Editos, viliamasi, kad ateityje Raudonojo Kryžiaus veikla plėsis. Savanoriai norėtų lankyti vienišus senolius namuose, tačiau juos rasti, užsitarnauti jų pasitikėjimą nepaprasta. Tam reikia įdirbio. Tuo tikslu ir organizuojami renginiai.

„Norime, kad žmonės sužinotų, jog veikia Raudonasis Kryžius, galima pakviesti savanorį, pasiprašyti pagalbos ar tiesiog su juo pabendrauti. Per Pyragų dieną sužinojome, kad bendravimas tarp pačių senjorų yra ne toks, jiems reikia jaunesnio, energingesnio žmogaus, tada visai kitaip jaučiasi“, – kalbėjo savanorė.

Senyvo amžiaus, ypač vienišiems, žmonėms bendravimas labai reikalingas, savanoriai išgirdo iš vieno senolio prašymą, kad savanoriai ateitų pas jį, labai norėtų kartu pavartyti savo nuotraukų albumą, papasakoti, kas tose nuotraukose. Nes tikrai ne kiekvienas turi su kuo tai padaryti.

„Globos namuose sutikome daug senjorų, kurie skaito knygas, turėjome akciją, paskelbėme, kad labai reikėtų knygų, viena šeima iš Kauno atidavė dvi didžiules dėžes, vežėme šią dovanėlę“, – prisiminė E. Ramanauskaitė.

Paklausta, ką jai pačiai suteikia savanorystė, pašnekovė džiaugėsi atradusi bendravimą. Po visų epidemijų išėjimas iš namų labai svarbus.

Savanoriavimas Raudonajame Kryžiuje – pirma tokia moters patirtis. Kol nepradėjo, ji įsivaizdavo, kad norint savanoriauti reikia turėti ypatingų savybių, trūko pasitikėjimo savimi ir pan. Tačiau iš tiesų tereikia poros dalykų – noro ir laiko.

„Valandą per savaitę skirti dėmesį kitam žmogui nesudėtinga. Savanorystė netgi pakeitė mano požiūrį į senus žmones. Pati esu baigusi pedagoginį, psichologiją visai neblogai išmanau. Bet kad yra senjorų psichologija, niekas apie tai nekalbėjo, o Raudonasis Kryžius tą daro. Man dabar netgi su savais seneliais bendrauti daug lengviau. Šiais laikais, kai viską gali rasti internete, suvoki, kad gyvas bendravimas yra visai kas kita, savanorystė įrodė, jog be gyvo kontakto prarandamas žmogiškumas“, – teigė E. Ramanauskaitė.

Dalintis
Vėliausias komentaras
  • Šaunuolės merginos,gera misija!

Rekomenduojami video