Elektros kainoms šokus į nematytas aukštumas, imta garsiai kalbėti ir vis aktyviau žmones raginti taupyti elektros energiją. Taupymo režimą jungia ir Lietuva – parengtas energijos taupymo planas. Energetikos ministerija štai ką siūlo: kad šiluma patalpose per šildymo sezoną neperkoptų 19 laipsnių, o vasarą ją kelti iki 27 laipsnių, išjungti karštą vandenį viešojo sektoriaus pastatuose, leisti darbuotojams nuotoliniu būdu dirbti penktadieniais ir pirmadieniais – būtų galima keturias dienas iš eilės šildymo temperatūrą patalpose sumažinti iki 17 laipsnių. Ir daugiau visokių žingsnių numatyta. Preliminariais skaičiavimais, įgyvendinus taupymo planą, pavyktų sutaupyti apie 50 mln. eurų. Kyla natūralus klausimas, ar šis planas bus tik rekomendacinio pobūdžio, ar taip ir privaloma daryti, kaip Vyriausybė pasakys.
Kitas klausimas, į kurį atsakymas jau peršasi – kieno sąskaita bus taupoma labiausiai? Atrodo, kad paprastų žmonių. Kad ir nuotolinis darbas. Tiesa, pandemija taip dirbti išmokė. Įmonės dėl to sutaupo, o gyventojams – tik didesnės sąskaitos už komunalines išlaidas – elektrą, vandenį. Kas jiems padengs energijos sąnaudas dirbant iš namų? Net diskusija apie kompensacijos kol kas nesimezga.
Įdomu ir dėl numatomos mažesnės temperatūros viešosiose įstaigose. Be jokios abejonės, niekas nepaneigs, kad sėdėti vėsesniame darbo kabinete nebūtų malonu, bet dar neaišku, ar toks taupymo režimas laukia ir ligoninių, vaikų darželių, mokyklų. Ar šiuo atveju galvojama apie pasekmes?
Taupyti, taupyti, taupyti. Jau pavargsti šokti pagal įsisukusią kainų pasiutpolkę. Kur tik pažiūrėsi – viskas brangiau. Už šilumą – dvigubai, už elektrą – trigubai. Apie maisto kainas baisu net pagalvoti. Kaip išgyventi artėjančią žiemą, skaičiuoja kiekvienas – menką pensiją gaunantis, iš dar menkesnės socialinės pašalpos gyvenantis, jauna šeima, kuriai vaikus ne tik pamaitinti reikia, bet ir aprengti, į mokyklą išleisti. Sakoma, lietuvių tauta kantri, pakentės. Gali kentėti, jei yra iš ko, jei turi santaupų ir banko sąskaitoje vėjai nešvilpia… Gali parduotuvėje vietoj įprastų nusipirkti akcijos maisto prekių, vietoj kokybiško naujo drabužio tenkintis padėvėtu, vietoj profesionalaus spektaklio nueiti į nemokamą kultūrinį renginį. Gal dar gali taip susimažinti savo poreikius, kad išgyventum šią artėjančią žiemą. Bet gali tikrai ne visi. Nesistebi prie šiukšlių konteinerio išvydęs tvarkingai apsirengusią senučiukę. Tikrai ne šiukšlių maišelį išmesti atnešusią. Gėda ne jai, pagauni susigėdus save, kad paskubomis meti atliekų maišą ir leki tolyn. Skurdas bado akis, bet… atveria širdis. Jei seniau niekada nebūtum pamatęs tvarkingai prie konteinerių surikiuotų konservuotų daržovių ar naminių uogienių stiklainių, tai dabar vis dažniau pastebi ne tik juos, bet ir kitokius daiktus. Vis pasvarstau, ar kas juos susirenka…
JO | 2022-09-25
|
Bėda ta, kad socialinė nelygybė didėja kasdien. Pensininkė stovi eilėje prie maisto banko, o eržilai, sėdintys seime, atiminėja iš tos senučiukės maistą ir vaistus. VALSTYBINĖSE įmonėse atlyginimą pasiskiria po 20.000, o senutė neturi duonos, o juk jiems gerą gyvenimą sukūrė būtent tie pensininkai.
vinas | 2022-09-24
|
Gėda ne vargingai gyvenantiems żmonėms, ne įmonėms, balansuojančioms ant bankroto ribos, gėda Lietuvos Respublikos seimui ir vyriausybei (mažosios tai nekinamas požiūris į juos). Biudžetas lobsta plėšdamas PVM nuo išaugusių kainų, Ignitis, Litgrid (vėl Rokas Masiulis!) skaičiuoja šimtamilijoninius pelnus, Kreivys plauna jų š… Laikas į gatves.