2024/04/24

Mes neplaukiam pasroviui

Gatve praeina juodai apsirengusi mergaitė: auskarai ausyse, nosyje, antakyje, tamsus makiažas, sušiaušti juodi plaukai, žvanga kelios grandinės, prisegtos prie odinių kelnių. Aplinkiniai dar ilgai negali atitraukti žvilgsnių. Vieni jų yra kupini paniekos, nesupratimo ir nepritarimo, kiti — smalsumo.

Cha, neformalas eina!

Tokia aplinkinių reakcija į šiek tiek kitaip atrodančius jaunuolius yra būdinga daugeliui nedidelių miestų, o Kupiškis — ne išimtis. “Kitoks žmogus čia niekada neliks nepastebėtas, nes didelė dalis Kupiškio gyventojų vieni kitus pažįsta. Viskas kaip ant delno“, — mano šiemet dvylika klasių Lauryno-Stuokos Gucevičiaus gimnazijoje pabaigęs Armandas Karosas.

Paties Armando negalime nepastebėti pilkoje žmonių masėje, nes jis iš daugumos jaunuolių išsiskiria savo ilgais, garbanotis linkusiais plaukais. Vaikinas sako, kad kelis kartus jį buvo gatvėje pašaipiai pavadinę banglu, tačiau jis pats nesijaučia toks. A. Karosas sako esąs paprastas vaikinukas, kuris tik nešioja ilgus plaukus, nes jam patinka. “Negalėčiau drąsiai pavadinti savęs banglu, nes apie šios subkultūros gyvenimo būdą nedaug žinau ir ne itin domiuosi“, — pasakoja būsimas studentas, studijuosiantis gana neįprastą specialybę — biofiziką.

Ilgi plaukai ar sukelta į viršų skiauterė dar nereiškia, jog žmogų gali priskirti banglui arba pankui, tačiau aplinkiniai dažnai pirma laiko ima smerkti iš minios norinčius išsiskirti jaunuolius. Daugelis yra susidarę išankstinę nuomonę, gyvena apsupti stereotipų, o juk jie yra tam, kad drąsūs, naujovių trokštantys žmonės juos sulaužytų.

Kas yra subkultūros? Chuliganai?

Pirmieji neformalūs jaunimo judėjimai susiformavo maždaug prieš penkis dešimtmečius ir jau tapo neatsiejama visuomenės dalimi, tačiau dauguma žmonių dar nepalankiai žiūri į kitaip atrodančius ir kitaip mąstančius subkultūrų atstovus. “Skinheaidai“, pankai, gotai, banglai, metalistai ir kitų subkultūrų atstovą — ar daug apie juos žinome?

Drąsiai galima sutikti, jog vis dėlto esame per mažai informuoti apie jaunimo subkultūras. Dideliuose miestuose jau nieko nebešokiruoja išskirtinai apsirengę ir besielgiantys žmonės, tačiau į mažesnius Lietuvos miestus naujovės skverbiasi žymiai lėčiau. “Norėčiau, kad ir Kupiškyje būtų įvairesnių žmonių, nes dabar miestas merdi: gatvėse daug nuobodžių, neišsiskiriančių žmonių, kurie dar neatrado savęs“, — teigia Erikas Elmantas, save vadinantis neformalu. “Esu tarp metalistų ir reperių. Kol kas dar negalėčiau savęs priskirti vienai konkrečiai subkultūrai. Aš tiesiog noriu būti išskirtinis“, — priduria roko grupėje grojantis vaikinukas.

Išvaizda baugina

Kai kurie mūsų miesto gyventojai, o ypač vyresnio amžiaus, nėra nieko girdėję apie subkultūras. Ne kartą yra tekę turguje išgirsti kaip močiutės neįprastos išvaizdos jaunuolį pavadina chuliganu, nes jis nėra apsirėdęs taip, kaip visiems įprasta.

Išvaizda yra tarsi kiekvieno iš mūsų vizitinė kortelė, atspindinti vidų, gyvenimo vertybes, todėl suprantama, kad visi esame skirtingi. “Galbūt vyresnio amžiaus žmones baugina mūsų išorė“, — mano Erikas. “Mūsų visuomenėje dar nuo sovietinių laikų yra įsišakniję tam tikri stereotipai, kur kitaip atrodantis ir mąstantis automatiškai reiškia „priešas“, o žmonės bijo to, ko nepažįsta ir nesupranta“, — pritaria jam Gabija Morkūnaitė.

Kupiškyje subkultūros yra mirusios?

Jaunuoliai sutinka, kad žinių apie neformalus dar yra per mažai, todėl ne visi supranta iš minios besistengiančius išsiskirti žmones. Gegužės pabaigoje į Uoginių kaimą buvo sukviesti visi Kupiškio rajono moksleiviai, priklausantys kokiai nors subkultūrai ar tiesiog norintys daugiau apie jas sužinoti. “Nepasigailėjau, dalyvavęs šiame susibūrime“, — sakė E. Elmantas. Lektoriaus iš Vilniaus paskaitos suteikė ne vienam nemažai naudingos ir naujos informacijos, tačiau moksleivių šiame renginyje buvo ne itin daug. Kuomet reikėjo pakelti rankas tiems žmonėms, kurie priskiria save vienai ar kitai subkultūrai, į viršų nedrąsiai tepakilo vos keturios rankos. “Galbūt moksleiviams nedrąsu prisipažinti prieš visus esant kitokiam. Tai dar viena iš nedidelio miesto problemų“, — svarstė grupės “G&G sindikatas“ lyderis Svaras.

Anot E. Elmato, Kupiškyje subkultūros, deja, mirusios. Tai galima teigti vos pavaikščiojus po Kupiškio gatves ir pabandžius palyginti jį su didžiausiais mūsų šalies miestais. Jaunimas tik pradeda pankuoti, linkti į gotus ar metalistus, tačiau tikrųjų subkultūrų atstovų nėra arba yra tik vienetai. Daugelio jaunų žmonių nuomone Kupiškis yra per mažas, kad jame būtų daug neformalų ir save įvairiais būdais galinčių realizuoti jaunuolių. “Didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra kitaip. Gali drąsiai eiti gatve ir atrodyti kaip tik nori, nes ten jau sunku nustebinti žmones. Gerai jaučiuosi Palangoje, kur niekam nerūpi, kaip aš atrodau ir neatkreipiu praeivių dėmesio“, — prisimena Armadas. Anot G. Morkūnaitės, kuri taip pat atkreipia kitų dėmesį nestandartine išvaizda, šiuo metu Kupiškis nėra ta vieta, kur subkultūros klesti.

Tolerancijos stoka

Ne vienas moksleivis, paklaustas, ar Kupiškyje trūksta tolerancijos, į šį klausimą atsakė nevienareikšmiai. “Tėvams patinka mano išvaizda, tačiau yra tokių, kuriems ji nepriimtina“, — prisipažįsta Erikas. Niekam ne paslaptis, kad naktį vaikščioti Kupiškio gatvėmis nėra saugu nė vienam miestelėnui, o ypatingai kitokios išvaizdos ir elgesio žmogui. Paprastomis savaitgalio dienomis nėra itin pavojinga, tačiau kupiškėnai jau žino, kad penktadienio arba šeštadienio vėlyvais vakarais vaikščioti gatvėmis ar Kupos upės pakrante yra gana rizikinga. Treningais apsirengę, dažniausiai plaukus nusiskutę jaunuoliai, visų vadinami forsais, švenčia ir geriau jau jų nesupykdyti. “Girtas forsas blogiau už piktą šunį“ — šią auksinę taisyklę kaip daugybos lentelę žino moksleiviai.

“Nemėgstu kitaip atrodančių žmonių, nes man nepatinka jų išvaizda: atrodo kaip kvailiai ir išsiskiria iš kitų“, — sakė save forsu laikantis Eimantas Taubė. Vaikinukas pridūrė, kad kitaip atrodančiam paaugliui nieko nesakytų ir neprikibtų, tačiau pažįsta tokių, kurie neleistų ramiai praeiti gatve neformalui. Anot Gabijos, jai, kaip ir daugeliui neformalios išvaizdos bendraamžių, yra buvę nemalonių nutikimų. Mergina daugiausia išgirsta nemalonių replikų, tačiau yra buvę, kad gavo ir į galvą.

„Jei neturėčiau vidinės stiprybės ir būčiau kreipęs dėmesį į kiekvieną negražų žodį, pasakytą manęs nepažįstančių žmonių, tai aš jau seniai būčiau nusikirpęs plaukus“, — prisipažįsta Armandas. Tolerancijos kitokiems jaunuoliams reikia mokytis pamažu.

Prieš srovę

Neformalai — maištautojai, kurie nenori priklausyti pilkai masei ir jiems nepatinka nusistovėjusi kasdienybė. Tokie jaunuoliai nori būti kitokie. “Aš dar ieškau savęs ir eksperimentuodamas su savo išvaizda bandau save atrasti“, — sakė Gediminas Konstantinavičius. L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos moksleivis pradėjo keistis būdamas 12 metų: iš pradžių vaikinukas pamėgo reperių stilių, po to pradėjo pankuoti, o dabar domisi metalistais. “Man patinka būti kitokiam, nes taip realizuoju save“, — aiškino Gediminas.

Jo draugas Erikas nusprendė tapti metalistas, nes susipažino su draugais, kurie domėjosi metalo muzika. “Mano geras draugas iš Vilniaus supažindino su subkultūromis ir metalistais “, — prisiminė E. Elmantas.

Neformalios išvaizdos jaunuoliai norėtų, kad Kupiškyje būtų didesnė žmonių įvairovė ir miestelėnai nebijotų elgtis ir atrodyti šiek tiek kitaip. “Čia net neįmanoma gauti mano stilių atitinkančių rūbųs“, — pastebėjo Gediminas. Drabužius ir visą metalistų stiliui būdingą atributiką jaunuolis perka didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

——-
Autorius: Sonata MOGYLAITĖ

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video