2024/05/18

Kol kas tik vilkas sotus

Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Salemonas Paltanavičius antradienį Savivaldybėje vykusio pasitarimo įžanginiame žodyje sakė, kad rajono ūkininkus ištikusią nelaimę reikia išspręsti taip, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Deja, liko tik sotus vilkas… ir migloti pažadai.

“Mintys„ jau ne kartą rašė apie didžiulę žalą rajono ūkininkams darančius vilkų išpuolius. Pilkiai pjauna gyvulius, o nuo jų deramai apsiginti neleidžia įstatymai. Vilkų medžioklė leidžiama tik nuo gruodžio pirmosios iki balandžio pirmosios. O gyvulius jie pjauna be jokių įstatymais ribojamų grafikų, ypač tada, kai reikia išmokyti medžioklės amato savo jaunąją kartą.

Išvažiuojamasis ministerijos posėdis

Antradienį rajono savivaldybės salėje įvyko išvažiuojamasis Aplinkos ministerijos posėdis, kuriame turėjo būti aptartos priemonės, kaip apsaugoti ūkininkų bandas nuo vilkų išpuolių, ir kaip nepakenkti miškų sanitarams.

Pasitarime dalyvavo jau minėtas S. Paltanavičius, jo vadovaujamo skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Augustauskas, Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas Linas Balčiauskas, mūsų rajono Savivaldybės vadovai, aplinkos apsaugos agentūros, maisto ir veterinarijos tarnybos, urėdijų, medžiotojų draugijos atstovai, ūkininkai, patyrę vilkų išpuolius.

Pokalbyje norėta aptarti, kaip reiktų elktis su ūkininkus terorizuojančiais vilkais.

Prapuolė visa banda

Iki šiol niekaip nepavyksta suskaičiuoti, kiek nuostolių šalies ūkininkams padaro vilkai, todėl gana iškalbingai nuskabėjo Šimonių seniūnijos seniūno ir tos pačios seniūnijos ūkininko Alvydo Kavoliūno pasakojimas, iš kurių galima susidaryti vaizdą apie problemos mastą.

Seniūnas pasakojo, kad vien per 2002-uosius metus Šimonių seniūnijoje vilkai papjovė 30 raguočių ir 15 avių. Vadinasi, sunaikino vidutinį ūkį. Nušovus kelis vilkus, masiškas gyvulių naikinimas kuriam laikui baigėsi, bet šiemet vėl prasidėjo. Seniūnas ir ūkininkai mano, kad ūkininkų patiriami nuostoliai turi būti kompensuojami.

Vaizdžiai apie savo problemas pasakojo ūkininkas A. Kavoliūnas. Jo nuomone, vilkų globotojai dažniausiai gyvena mieste ir net nenutuokia, kokias problemas jie sukelia kaime. Šerti pilkius tenka tik ūkininkams, o miestų valdininkai prie to neprisideda. Alvydas, anksčiau skaudžiai nukentėjęs nuo vilkų, šiemet įsigijo brangų net 13200 litų kainavusį elektrinį tinklą. Jis ne kartą prie aptvaro pastebėjo vilkų pėdsakus, bet vidun jie nelįsdavo. Ūkininkas jau galvojo, kad pagaliau rado išeitį. Bent jau šiemet jo avys liks sveikos. Deja… Prieš savaitę nuėjęs prie aptvaro, žmogus apstulbo. Dingo visa jo banda. Vieną avį jis rado suėstą, kita buvo papjauta, dar viena nuo sukandžiojimo padvėsė po kelių dienų. Likusią bandos dalį ūkininkas rado už gero puskilometrio. Avys, išsigandusios vilkų, pralaužė tinklą ir pabėgo.

Ūkininkas pokalbio dalyviams pateikė iškalbingą statistiką. Pernai vilkai papjovė 21 jo avį. 2003 metais – aštuonias avis ir aviną. Vilkų puotos tęsiasi jau ne vieneri metai. Iš viso vilkai sudorojo 3 Alvydo veršius ir net 47 avis. Vien tik avys kainavo 9400 litų.

Ėdriausi Kupiškio ir Joniškio vilkai

Mokslinininkas L. Balčiauskas, aptardamas vilkų problemą, teigė, kad didžiausią žalą jie daro Kupiškio ir Joniškio rajonuose. Jo duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 193 vilkai. Daugelyje Europos šalių, esant tokiai situacijai, būtų galima nušauti apie 40 vilkų, latviai leistų nušauti 70 plėšrūnų, o Lietuvoje pernai leista sumedžioti tik 20, o nušauta buvo tik 18 vilkų.

L. Balčiauskas pasakojo, kad Europos valstybėse visaip atsiskaitoma su ūkininkais, patyrusiais nuostolių. Pavyzdžiui, Norvegijos vyriausybė kasmet ūkininkams sumoka apie 3,5 milijono eurų už plėšrūnų padarytą žalą. Tačiau Norvegojoje vilkų yra palyginti mažai. Ten didžiausių problemų kelia lūšys, elniai, lokiai.

Prancūzijoje ūkininkams mokama vien už tai, kad jie turi ūkį ten, kur gyvena vilkai. Išmokos visai nepriklauso nuo patiriamų nuostolių. L. Balčiausko žiniomis, JAV ir kai kuriose Europos šalyse už vilkų pridarytas eibes sumoka įvairios šių plėšrūnų mylėtojų draugijos. Lietuvoje tokia draugija taip pat yra. Ji vadinasi Jungtinė nevyriausybinė vilkų apsaugos tarnyba. Pokalbyje dalyvavo šios tarybos pirmininkas Andriejus Gaidamavičius. Jis tvirtino, kad būtent jų taryba pirmoji ir pasiūlė mokėti ūkininkams kompensacijas.

Visgi kompensacijos Lietuvos ūkininkams šiuo metu nėra realios, todėl mokslininkas L. Balčiauskas rekomendavo ministerijai griežčiau imtis vilkų populiacijos reguliavimo.

Gal leis

S. Paltanavičius reziumavo, kad šiuo metu biudžete nėra numatytų lėšų, kurias būtų galima mokėti už vilkų padarytą žalą. Už prevencines priemones (tarkim, sugadintą A. Kavoliūno elektrinę tvorą) ministerijos atstovas būtų linkęs sumokėti, ar bent jau padengti dalį nuostolio.

Daugiausia, ką ministerijos brigada galėjo pažadėti, – šiais metais leisti nušauti daugiau vilkų nei pernai.

Meras strateguoja

Per pastaruosius metus mūsų rajone buvo nušauti vos keli vilkai. Ir tie patys netyčia. Jeigu ir bus leista nušauti keliais vilkais daugiau, ką reiks daryti?

Rajono meras Leonas Apšega iškart išdėstė savo strategiją. Reikia susirinkti visiems rajono mežiotojų būrelių nariams, apsupti mišką, o tada jau vilkams ragai.

——-
Autorius: Jurgis MEŠKA

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video