2024/05/18

Savivaldybės nenori trupinių nuo ES stalo

Praėjusį antradienį mūsų rajono Savivaldybėje vyko pasitarimas, kuriame aptarti Europos Sąjungos paramos 2007-2013 metais decentralizacijos klausimai. Pasitarime dalyvavo Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė, Panevėžio apskrities Regioninės plėtros departamento direktorė Rita Abaravičiūtė, Finansų ministerijos Europos Sąjungos (ES) programų valdymo departamento direktorė Ana Stankaitienė, Vidaus reikalų ministerijos Regionų valdymo skyriaus vyr. specialistas Gediminas Česonis ir apskrities rajonų merai ar jiems atstovaujantys vicemerai.

Daugiausia buvo diskutuojama dėl regiono plėtros tarybos vaidmens skirstant ES fondų lėšas.


Sėkmės niuansai

Merai išsakė pageidavimą, jog svarstant jų rajonų pateiktus paramai gauti projektus galėtų dalyvauti ir tų rajonų atstovai. Neužtenka, kad dabar tik kaip stebėtojas dalyvauja Savivaldybių asociacijos atstovas. Merai piktinosi, kad, atmetant projektus, nepaaiškinama, kas blogai. Dažnai tai lemia tik formalios priežastys, nes visi projektai būna bemaž vienodai parengti, tam savivaldybės išleidžia daug pinigų. Akivaizdu, jog projekto finansavimą lemia ne vien gebėjimai juos profesionaliai parengti, bet ir pažintys, politinės bei kitokios priežastys. Pasak G. Umbrasienės, norima, kad ES struktūrinė parama kuo plačiau pasklistų po Lietuvą. Jei neinvestuosime į regionus, tai nemažės jų vystymosi netolygumas. Projektai neturi būti atmesti dėl formalių priežasčių.

A. Stankaitienė teigė, jog Lietuva labai greitai iš kandidatės tapo ES nare ir neturėjo pakankamai laiko pasirengti skirstyti ES paramą. Buvo pasirinktas centralizuotas skirstymas. Vyriausybė nespėjo patvirtinti probleminių regionų sąrašo. Vietoj jo dabar yra parengtas Augimo centrų sąrašas. Vyriausybė savo nuožiūra parinko prioritetus. Projektų vertinimo kriterijai, balų sistema neatlieka savo funkcijų. Vilnius pasiima ES paramos liūto dalį. Centre projektai koncentruojasi. Pavėluotai buvo patvirtinta regionų programa. Regionų atstovai nedalyvauja projektų atrankoje todėl, kad atrankos kriterijus formuoja asignavimų valdytojai, Finansų ministerija ir kitos šakinės ministerijos. Jos gali regionų atstovus kviesti stebėtojų teisėmis. Jie negali dalyvauti priimant sprendimus, kad būtų išvengta interesų konflikto.

Prioritetai

Vyriausybė yra nustačiusi 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijai įgyvendinti tris veiksmų programas: žmogiškųjų išteklių plėtros (19 proc. lėšų numatoma skirti), ekonominio augimo (40 proc. lėšų) ir sanglaudos skatinimo (40 proc. lėšų). Pastaroji kaip tik ir yra aktualiausia regionams bei savivaldybėms. Per ją gali būti finansuojami projektai gerinti savivaldybių urbanistinei struktūrai, vystyti vietos turizmui, sveikatos infrastruktūrai gerinti, švietimo įstaigoms renovuoti, aplinkosaugai ir pan.) Tačiau lėšų skirstymo funkciją nori ir toliau išlaikyti ministerijos. Sprendimai priimami ten, kur yra pinigai. Kai tokia dabartinė sistema, nerealu regionams gauti didesnį finansavimą. Pasak A. Stankaitienės, kaip judės lėšos, dar neapsispręsta. Tikslinga regionams, savivaldybėms organizuoti atskirus kvietimus dalyvauti projektų konkursuose, nes nacionaliniu mastu jos startuoja nelygiomis teisėmis. Kas turėtų atstovauti regionams skirstant lėšas, dar – neaišku.

Viešiems projektams – žalia gatvė?

L. Apšegos nuomone, jei ateitų ES lėšos į regionus, mokėtume juos paskirstyti. Juk vietoje geriau matyti, pavyzdžiui, kokioje mokykloje vaikai labiausiai šąla. Būtų gerai, kad gabalą tos paramos galėtų patys regionai skirstyti. Briuselyje kalbintas regionų plėtros komisaras nieko prieš tokį jų norą neturi. Tačiau šios diskusijos yra bevertės, kadangi lėšų skirstymo taisyklės yra nustatytos. Regionams kaip buvo, taip ir liks trupinėliai. A. Stankaitienė priminė, jog asignavimų valdytojų rankose didžiausi projektų atrankos svertai. Buvo išsakyta mintis, jog reikėtų atsisakyti konkursų viešiesiems projektams, o juos finansuoti įdiegus tiesioginio lėšų skyrimo mechanizmą. Konkursai turėtų išlikti tik privačiame sektoriuje. Administruojant projektus pravartu pasimokyti ir iš kitų šalių patirties, pavyzdžiui, kitur jie nėra avansuojami. Kaip gera praktika paminėtas lėšų skirstymas kelių tiesimo projektams.

“Vežimą„ klibina iš apačios

Pasitarime apskrities regiono plėtros taryba suformulavo kreipimąsi Lietuvos savivaldybių asociacijai ir ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją bei veiksmų planą rengiančiai komisijai dėl 2007-2013 m. tos paramos panaudojimo regionų plėtrai. Atkreiptas dėmesys, jog būtina decentralizuoti lėšų skirstymą, kad efektyviausias būdas būtų toks, kuris sudarytų sąlygas regionams kompleksiškai spręsti savo problemas, racionaliai planuoti savo išteklius ir patiems dalyvauti planuojant investicijas ir atrenkant projektus. Į strategiją siūloma įtraukti atskirą Regioninės plėtros veiksmų programą, už kurios rengimą būtų atsakingas Vidaus reikalų ministerijos Regioninės plėtros departamentas. Jis kartu su apskričių regionų plėtros tarybų atstovais parengtų veiksmų programos turinį. Šios programos lėšas galėtų panaudoti visos Lietuvos apskritys pagal nustatytas santykines lėšų dalis kiekvienai apskričiai, o projektų atranką vykdytų regionų plėtros tarybos.

——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video