Skelbimai
Pašnekesiai
Vėrinys

RŪTOS TAPYBOS PARODA – PO ILGOS TYLOS

Dingstis pašnekinti kupiškėnę Rūtą Aižinienę buvo Kupiškio krašto žmonių su negalia sąjungos (KKŽNS) būstinėje nuo sausio pradžios veikianti jos personalinė tapybos darbų paroda.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Profesionali dailės specialistė (R. Aižinienė yra baigusi tuometinį Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, įgijusi meninio apipavidalinimo specialybę) ne vienerius metus yra dirbusi dailės mokytoja. Jos tapyti paveikslai rajone ne kartą eksponuoti įvairiose parodose. Menininkė 2013 metais yra surengusi ir vieną personalinę parodą Vilniuje.

Smagu sulaukti dėmesio

Rūta papasakojo, kad surengti KKŽNS būstinėje personalinę parodą jai pasiūlė šios organizacijos valdybos narė Palma Skrebienė, pritarė šiam sumanymui ir šios organizacijos vadovas Gediminas Virbickas. Parodoje daugiausia eksponuojami ankstesnių metų tapybos darbai.

„Smagu, kad manęs neužmiršo, kad žmonėms patinka mano paveikslai, kad jie ne tik per parodos atidarymą, bet ir vėliau užsuka jų pasižiūrėti, pasidalyti su manimi savo emocijomis. Tai didžiulis stimulas vėl griebtis teptuko. Su šia nevyriausybine organizacija bendradarbiauju nuo 2005 metų. Kurį laiką visuomeniniais pagrindais čia žmones mokiau piešimo pagrindų. Keli mūsų kolektyviniai darbai net į užsienį yra iškeliavę. Vėliau šis bendradarbiavimas nutrūko. Pastaruoju metu KKŽNS mane vėl prisiminė. Kviečia padėti prieš įvairias šventes papuošti jų būstinę, prireikus ką nors kaligrafiškai užrašyti“, – pasakojo R. Aižinienė.

Parodoje eksponuojami akrilo, aliejaus, pastelės technika tapyti 33 darbai. Vyrauja gamtos motyvai, natiurmortai ir abstrakcijos. Šiuos paveikslus paįvairina keli portretai. Rūta teigė, kad pastarojo tapybos žanro nelabai mėgsta.

Jaunystės metais ji žavėjosi Salvadoro Dali ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba. Iš pastarojo menininko Rūta mokėsi save išreikšti per abstrakcijas. Yra bandžiusi interpretuoti M. K. Čiurlionio „Pasaulio sutvėrimo“ ciklą. Parodos autorė pabrėžė, kad dar daug reikia mokytis, kad šis tapybos stilius paklustų jos sumanymams ir suskambėtų kaip dera.

„Kai kas tapybos abstrakcijas vadina terliūzėmis. Aš gi manau, kad kiekvieno menininko tokio stiliaus darbe būna stiprus emocinis užtaisas, galima įžvelgti tam tikrą prasmę, spalvų ir linijų kakofonija išsirutulioja į tam tikrą įžvelgiamą objektą“, – išsakė savo požiūrį pašnekovė.

Rūtai labiau prie širdies pasteliniai atspalviai. Ne vieną iššūkį patyrė tapydama jūrą. Iš pradžių niekaip nesisekė išgauti jos bangavimo. Visgi nutapiusi neramią jūrą yra sulaukusi ir pagyrų.

„Man patinka audringa, banguojanti jūra kaip Ivano Aivazovskio paveiksluose“, – sakė dailininkė.

Tapyba jai visuomet buvo atsipalaidavimo būdas nuo sunkios darbo dienos, užgriuvusių bėdų ir blogų emocijų. Pasak moters, kuo daugiau sieloje skaudžių išgyvenimų, tuo labiau pasiseka nutapyti optimizmu, šviesa trykštančius darbus. Matyt, tikrai reikia, kad būtų gyvenimo harmonija ir pusiausvyra.

Apie išbandymus ir menininko dalią

Rūtai išties nestigo išbandymų. Antai prieš kelerius metus per eismo įvykį ji neteko savo draugo ir pati buvo labai sunkiai sužalota. Net metus užtruko moters gydymas ir reabilitacija. „Po ilgų metų pertraukos vėl bandau lįsti į šviesą. Tie metai tyloje daug ką padiktavo. Savaime susiklosčius aplinkybėms, kilo noras surengti parodą Kupiškyje ir šio miesto žmonėms parodyti, ką ir kaip kuriu. Tapyba yra kaip išpažintis. Tik atlikdamas išpažintį nesąžiningas žmogus gali kai ką nuslėpti, o tapydamas nieko nenuslėpsi, esi priverstas pasirodyti toks, koks esi“, – parodos anotacijoje rašo Rūta.

Su ja pasikalbėjome ir apie menininko dalią. Anot moters, ši dalia visais laikais nesaldi. Tapyti paveikslus yra tam tikra prabanga. Iš jų neišgyvensi. Kiekvienam menininkui labai reikia aplinkinių palaikymo, paskatinimo. Be kita ko, nepigios ir tapybos priemonės – drobė, dažai. Rūta laiminga, kad ją labai palaiko ir remia jau savarankiškai gyvenantys sūnūs Rėjus ir Pijus. Jie mamai ir šunį iš Vilniaus atvežė sveikatos sumetimais. Mat namuose gyvūnas visuomet padeda pakelti nuotaiką, priverčia pajudėti, nes reikia reguliariai jį išvesti pasivaikščioti.

Rūta ne tik tapo paveikslus, bet ir meniškai akrilo dažais apipavidalina butelius. Yra šiek tiek dirbusi su keramika.
Be to, moteris moka dailiai megzti ir kepa skanius tortus. Kad menininkės kepiniai išties skanūs, įsitikino visi, kurie buvo atėję į parodos atidarymo šventę KKŽNS būstinėje ir ragavo ta proga jos iškepto torto.

Kas dar nematė Rūtos darbų parodos, gali apsilankyti KKŽNS būstinėje (Gedimino g. 15A) ir paveikslus apžiūrėti iki kovo 1 dienos.

Reklama
2 Komentarai

2 komentarai

  1. jonas (84.46.251.86)

    2019-02-08 at 15:14

    grazus paveikslai! man patiko!

  2. Stiprybės, sveikatos .... !!!! (217.136.115.6)

    2019-02-08 at 11:27

    Nuostabi stipri stilinga moteris. Įdomu, ar galima įsigyti jos kūrinių…. ?

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama
Reklama
Į viršų