Skelbimai
Pašnekesiai
Vėrinys

LAIKRODININKO PRIREIKIA IR AKINIUOČIAMS

Laikrodininkas Alfonsas Balčiūnas šiuo amatu užsiima daugiau nei keturiasdešimt metų.
Autorės nuotraukos

Laikas – sunkiai nusakoma, kiekvieno individualiai jaučiama sąvoka. Apie laiko tėkmę, esmę ir prasmę galima filosofuoti išsijuosus. Kažkiek šį minčių, pajautų chaosą sutvarko ir mus iš padebesių tvirčiau ant žemės pastato genealus išradimas – laikrodis, prietaisas laikui matuoti.

Pirmieji saulės laikrodžiai atsirado 3500 m. prieš mūsų erą. Sena ir laikrodininko, vaizdžiai tariant, laikrodžių gydytojo, profesija. Pastaruoju metu ji nyksta. Bet prireikus susirasti laikrodininką dar įmanoma ir Kupiškyje.

Apie laikrodininko darbo kasdienybę, laikrodžių madas pasikalbėjome su šios profesijos atstovu kupiškėnu Alfonsu Balčiūnu.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Savo amatu nenusivylė

Laikrodininką Alfonsą kupiškėnai gerai pažįsta ir prireikus suremontuoti laikrodį, laikrodžio dirželį ar net išsiklibinus akinių rėmeliams skuba pas jį į antrą parduotuvės Vytauto gatvėje aukštą. Čia laikrodininkas ne vienerius metus turi savo darbo kampelį. Akylesni klientai pastebi, kad Alfonsas siūlo ir juvelyrinių dirbinių taisymo paslaugą. Jis gali suvirinti, sulituoti įvairaus metalo sutrūkusias grandinėles. To papildomai pasimokęs kursuose Panevėžyje.

„Laikrodininko profesiją įgijau 1970 metais tuometinėje Buitinio gyventojų aptarnavimo ministerijos mokykloje Vilniuje. Čia rengti ir batsiuviai, kirpėjai, fotografai. Šalia mokyklos ir bendrabutis buvo. Dabar toje vietoje Vilniaus g. (tuo metu Liudo Giros g.) įsikūrusi kita įstaiga. Kai nuvažiuoju į sostinę, būtinai aplankau daug sentimentų keliančias jaunystės vietas. Rinktis laikrodininko profesiją paskatino panevėžietis dėdė, to amato atstovas“, – kalbėjo apie profesijos pasirinkimą ir mokslus Alfonsas, gimęs ir užaugęs Anykščių rajone, Pajuostinio kaime, netoli Troškūnų.

Jis pridūrė, kad pirma darbovietė buvo Telšiuose, kur prabėgo 13 metų. Vėliau keletą metų padirbėjo Elektrėnuose, Panevėžyje, kol prieš trisdešimt metų apsistojo Kupiškyje. Čia, pasak Alfonso, tuometinis Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas savo darbuotojams duodavo butus. Taigi susiviliojęs pastoge ir atvažiavęs į Kupiškį.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“

 

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama
Reklama
Į viršų