Skelbimai
Pašnekesiai
Rezervuota jaunimui

ĮDOMI STUDENČIŲ PATIRTIS PORTUGALIJOJE

Kupiškėnė Daugilė Kuzmickaitė prieš daugiau nei metus grįžo iš Portugalijos, turistus viliojančios savo įspūdingais vaizdais, saulėtomis pakrantėmis ir gardžiomis jūros gėrybėmis. Nors praėjo nemažai laiko, pasak Daugilės, įspūdžiai gyvi lig šiol – lyg viskas būtų buvę vakar. Čia kartu su drauge, taip pat kupiškėne Irmina Aleksiejūte, ji vyko pagal „Erasmus+“ mainų programą. Pirma savarankiška kelionė ne tik išplėtė akiratį, bet ir smarkiai pakeitė Daugilę – ten ji sakė patyrusi tikrą asmenybės lūžį.

Jurga BANIONIENĖ

Pasirinko Portugaliją

Pagal „Erasmus+“ mainų programą į užsienį Daugilė važiavo pirmą kartą. Portugalijoje praleido keturis mėnesius, kurių, neabejoja, niekada nepamirš.

Apie tokią galimybę ji sužinojo Vilniaus kolegijoje, kurioje šiuo metu studijuoja įstaigų administravimą. Iš kitų studentų išgirdus puikius atsiliepimus kilo noras pabandyti išvažiuoti pačioms. Su grupės drauge susirado šalį, į kurią norėjo vykti. Labai traukė ten, kur šilta.

D. Kuzmickaitė prisiminė, kad pats išvykimas nebuvo labai paprastas ir sklandus. „Jei nori išvykti, dokumentus reikia būti susitvarkius mažiausiai prieš mėnesį. Mes dvi savaitės iki išvažiavimo nuėjome į atranką, ją sėkmingai įveikėme, per savaitę užpildėme dokumentus, nors tai yra beveik neįmanoma. Kaip žinia, portugalai tokie žmonės, kurie niekur neskuba, taip pat ir atsakyti į laiškus. Tad parašiusios, kad atvykstame, atsakymo laukėme ilgai ir nežinojome, ar pavyks išvažiuoti. Galiausiai nusipirkome bilietus, bet kur gyventi – nėra, o išskristi reikia už kelių dienų. Pati savarankiškai internetu susiradau gyvenamąją vietą – vos už dviejų kilometrų nuo praktikos vietos stovintį gyvenamąjį namą. Jis priklausė senukams, kurie užsiima tokiu verslu – nuomoja namą „Erasmus“ programos studentams“, – pasakojo pašnekovė.

Be nuotykių neapsiėjo ir pati kelionė – persėsti į kitą lėktuvą merginos turėjo Bremene, ten nuskridusios ir informavusios, kad jau atvyksta, irgi nesulaukė jokio atsakymo, taigi nežinojo, ar svečioje šalyje jas kažkas pasitiks. Laimė, viskas baigėsi gerai.

Nauji draugai

Portugalija, Portas, pasitiko ne tokiais maloniais ir šiltais orais, kokių lietuvaitės tikėjosi. Kadangi netoliese – Atlanto vandenynas, vyravo nuolatinė drėgmė. Kupiškėnės įsikūrė erdviame name, kuriame gyveno dar 12 studentų iš įvairių pasaulio kampelių – Brazilijos, Azerbaidžano, Lenkijos, Ukrainos. Didelių barjerų nebuvo – į „Erasmus“ suvažiuoja tie studentai, kurie mėgsta bendrauti tarpusavyje. „Su visais sutarėme labai gerai, niekada niekas nebuvo susipykęs. Kartu leisdavome laisvalaikį – organizuodavome vakarėlius, eidavome drauge į miestą. Mums buvo keista, kad per vakarėlius nėra jokio maisto, jaunimas tik linksminasi, šoka, vartoja alkoholį, daugiausia – vyną ir alų“, – kalbėjo D. Kuzmickaitė.

Kupiškėnės Daugilė Kuzmickaitė (kairėje) ir Irmina Aleksiejūtė pagal Erasmus + mainų programą viešėjo Portugalijoje.

Brazilai, pasak jos, labai šilti, sveikindamiesi bučiuojasi. Tuo tarpu šios šalies atstovus stebino, kad lietuvaitės bendraudamos išlaiko tam tikrą atstumą.

Šeimininkauti virtuvėje mėgstanti Daugilė šio pomėgio neatsisakė ir Portugalijoje. „Aš visada gamindavau, kitiems tai būdavo labai keista. Stebino ir tai, ką ruošdavau. Kartu su drauge kartą kepėme žagarėlius, visiems labai patiko. Norėjome pagaminti baltos mišrainės, bet nepavyko, nedirbo parduotuvės, tad negalėjome įsigyti reikalingų produktų“, – prisiminė Daugilė.

Merginos išmėgino ir mums menkai pažįstamą brazilų virtuvę – ragavo įvairias mišraines, troškinius. Visi drauge ten sutiko Kūčias, Kalėdas, tad šiai šventei kiekvienos tautos atstovai pristatė savo ruoštus patiekalus. Kas yra kalėdaitis, suprato tik lietuvės ir lenkai. Kiti klausinėjo, ar jis valgomas, iš ko gaminamas. Per šventes, pasak Daugilės, Portugalijoje labai ramu – žmonės švenčia namuose.

Kalbos barjerai ir netikėti atradimai

Praktiką kupiškėnės atliko Porto politechnikos institute, buvo dekanės padėjėjos. Dirbo drauge su dar trimis brazilais. „Vienas jų visai nemokėjo angliškai, nors ši kalba jiems ir nėra labai reikalinga, jie su portugalais susikalba. Bet man dirbti su juo buvo sunku, reikėjo prašyti vertėjauti. Taip pat turėjau progą portugalų kalba atlikti apklausą. Įdomu tai, kad prieš išvykdamos mokėmės ispanų ir manėme, kad portugalų kalba į ją labai panaši, pasirodo – nė kiek. Ir anglų kalbos žinias tikrai pagilinau, ją buvau gerokai primiršusi. Niekada nemaniau, kad angliškai bendrausiu visomis temomis, o Portugalijoje buvo visko – net prasmingų, gilių pokalbių apie gyvenimą“, – sakė kupiškėnė.

Viešėdama Portugalijoje Daugilė su draugais aplankė ir Lisaboną. Pavyko rasti skrydžio bilietus vos po penkis eurus. „Skridome vienai parai, visą dieną praleidome puikiai – pasitaikė gražus oras, daug ką apžiūrėjome. Pati Portugalija mane nustebino tuo, kad čia daug šiukšlių, palyginti su Lietuva – didžiulis kontrastas. Miestuose galima sutikti labai daug žmonių, net viduryje savaitės, vakare jų pilna. Jie tiesiog ramiai vaikštinėja gatvėmis. Portugalijoje viešoje vietoje galima vartoti alkoholį, tad žmonės geria įvairų vyną, kuris čia labai pigus. Tikrai maniau, kad susikalbėti bus sunkiau, bet anglų kalba šneka daug portugalų. Mes, lietuvės, sulaukdavome daug dėmesio – tiesiog jausdavome nuolat į mus įsmeigtas akis. Pačios portugalės tamsesnio gymio, tamsių plaukų, o vaikinai – žemi. Jie mums pasirodė labai saldūs, mokantys rodyti dėmesį. Iš esmės, ši šalis paliko gerą įvaizdį, mielai dar kartą grįžčiau“, – įspūdžius perteikė pašnekovė.

Patarė nedvejoti ir keliauti

Daugilė teigė, kad ši kelionė jai buvo viena didelė avantiūra, tačiau ji įsimins visam gyvenimui. Dar tik svarstantiems apie tokią galimybę išvykti pagal „Erasmus+“ mainų programą ji siūlytų būtinai tai išbandyti. „Tikrai nereikia baimintis, jei anglų kalbos žinios nėra labai tvirtos. Susirasti, kur vykti, gyventi, lėktuvo bilietus galima savarankiškai, internetas šiais laikais visagalis. Studentams mokama stipendija. Manau, kad po šios kelionės aš labai pasikeičiau. Anksčiau būdavau kukli, nemėgau bendrauti su nepažįstamais, ten pradėjau tai daryti, išsilaisvinau, tapau drąsi, įvyko tikras asmenybės lūžis“, – tvirtino Daugilė.

Lietuvaitės su draugu lenku Bragos mieste.
Nuotraukos iš asmeninio Daugilės Kuzmickaitės albumo

Dar kartą išvykti į užsienį pagal „Erasmus“ programą mergina vėl žada. Su drauge šiandien tai svarsto ir renkasi iš trijų šalių – Portugalijos, Graikijos ir Ispanijos. Viliasi, kad pavyks rasti mokamą praktiką. Daugilę labiausiai traukia Graikija. „Pajuokaujame, kad vėl reikėtų grįžti į Porto, bet šį miestą jau išnaršėme skersai ir išilgai“, – sakė D. Kuzmickaitė.

Aistra – kulinarija

Šie studijų metai Daugilei paskutiniai. Ji iki šiol neturi atsakymo, kodėl pasirinko studijuoti įstaigų administravimą. Dar mokydamasi Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje tiesiog nežinojo, ko toliau mokytis. Tiesa, viena svajonė buvo – Daugilę traukė ir žavėjo kulinarija, bet kur galėtų gilintis į šią sritį nerado. Vis dėlto ji tikisi, kad vėliau pavyks semtis ir kulinarijos žinių, o praktikos merginai tikrai užtenka – virtuvėje ji sukiojasi labai dažnai. Pastaruoju metu Daugilė labiausiai susižavėjusi kepiniais, bet mėgsta ruošti ir pagrindinius patiekalus. Dabar, kai gyvena bendrabutyje, prie viryklės stovi rečiau, tačiau vietoje studentams įprasto maisto – keptų bulvių ji kepa įmantrius kepsnius. Studentė prisipažino labai mėgstanti žiūrėti kulinarines laidas, iš ten semtis įvairių idėjų.

Šiuo metu D. Kuzmickaitė atlieka baigiamąją praktiką SPA centre, dirba priėmėja, bendrauja su klientais. Vis dėlto administracinis darbas jos netraukia. „Mano svajonių darbas būtų virtuvėje, puikiai galėčiau dirbti restorane darbuotoja ir man to užtektų“, – prisipažino pašnekovė.

Reklama
Komentuoti

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama
Reklama
Į viršų