„Laba diena, skambinu iš Jūsų banko, – ragelyje pasigirdo melodingas, bet tvirtas moteriškas balsas. – Ar šiuo metu galite kalbėti? Jūsų sąskaitoje pastebėjome įtartinų operacijų.“ Atsiliepęs 60-metis Arūnas tuo metu darbavosi sode ir labai nustebo – tokių skambučių niekuomet nebuvo sulaukęs, o savo sąskaita naudojosi
Sausio 24 d. policijai pranešta, kad Panevėžyje moteris, gim. 1970 m., pirko auksinę grandinėlę, pervedė už ją pinigus, bet prekės iki šiol negavo. Nuostolis – 250 eurų. Prieš darydami pinigų pavedimą, visada patikrinkite: Asmens, kuris siūlo parduoti prekę, paskyrą – pažiūrėkite, ar paskyra seniai sukurta, ar yra
Patinka apsipirkti internetu? Taip sutaupote laiko? Pinigų? Gaila, bet apsiperkant socialiniuose tinkluose ar kitose platformose, kuriose gali prisijungti bet kas, galite likti be pinigų, be prekės, būti apgauti. Sukčiai susikuria fiktyvias anketas, pasivadina ne savo vardu, siūlo prekes mažesne nei rinkos kaina, klastoja siuntos duomenis. Nuo 2022 metų
Rugsėjo 1 d. apie 20 val. Kupiškio rajono gyventoja mobiliuoju telefonu gavo tokią trumpąją žinutę: „Smart ID“ programa užblokuota dėl saugumo. Norėdami to išvengti, spustelėkite nuorodą.“ Paspaudusi nuorodą ir sekdama tolesnius nurodymus, moteris suvedė savo banko „Smart ID“ prisijungimo kodus, kad būtų pakeisti prisijungimo kodai.
Neseniai elektroniniu paštu išmokęs naudotis 78 metų vilnietis Aleksandras visas sąskaitas už komunalines paslaugas dabar mato savo kompiuterio ekrane. „Daugiau laiškų man niekas nesiunčia. Aš irgi niekam nerašau“, – prisipažįsta vyras. Todėl vieną dieną į elektroninio pašto dėžutę įkritęs laiškas iš neaiškaus siuntėjo Aleksandrui sukėlė
Naujienų agentūrą ELTA pasiekė informacija apie gyventojams elektroniniu paštu siunčiamus netikrus laiškus prisidengiant „Swedbank“ vardu apie neva gautas paramos išmokas. „Swedbank“ ragina neatidaryti jokių prie laiškų prikabintų priedų, gautų iš neaiškių siuntėjų. Anot banko atstovo spaudai Sauliaus Abraškevičiaus, sukčiai šalies gyventojams siunčia vis geresne lietuvių kalba
[caption id="attachment_13966" align="alignright" width="300"] Apgavikai, pasinaudodami koronaviruso pandemija, rado būdą pasipelnyti – didelėmis kainomis siūlo įsigyti apsauginių priemonių ir netgi „stebuklingų“ vaistų nuo COVID-19. Specialistai perspėja nesusivilioti tokiomis prekėmis ir nesusigundyti pirkti greitųjų koronavirusą nustatančių testų – geriausiu atveju jums bus įbruktas nėštumo testas. Blogiausiu
Lietuvos bankų asociacija (LBA) įspėja gyventojus, kad aktualią koronaviruso temą apgavystėms gali pasitelkti elektroniniai ir telefoniniai sukčiai, siekiantys išvilioti asmeninius duomenis ir lėšas. Ekspertai rekomenduoja labai apdairiai vertinti interneto šaltiniuose publikuojamą informaciją, gaunamus laiškus ir žinutes. Visuomenei aktyviai domintis su koronaviruso pandemija susijusiomis žiniomis, patariama pasitikėti
Vasario 14 d. kupiškėnei, gim. 1934 m., į laidinį telefoną paskambinęs vyras prisistatė neva esantis policijos pareigūnas ir teigė, kad turi patikrinti jos namuose laikomus grynuosius pinigus. Netrukus į namus atėjo jaunas, apie 25 metų, vyras. Jis vilkėjo tamsia striuke, ant galvos turėjo kepuraitę su
Lietuvos policija antradienį pranešė, kad sukčiai valstybinių institucijų ir bankų vardu siunčia melagingus elektroninius laiškus, kuriuose gavėjai informuojami apie neva gautą pinigų perlaidą. Socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos policija pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuoti neva „Sodros”, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir „Swedbank” siųsti laiškai, kuriuose informuojama
[caption id="attachment_3053" align="alignright" width="281"] Penktadienį Valentinos Aliušienės (kairėje) namai buvo pilni svečių. Senolė, pavasarį paspendusi spąstus telefoniniams sukčiams, apdovanota Gerumo sparnais ir padėkos diplomu. 89 metų moters pasveikinti atskubėjo ir artimiausia kaimynė bei geriausia draugė Stanislava Čiurlienė.Autorės nuotrauka[/caption] 89 metų Skapiškio geležinkelio stoties gyvenvietės gyventoja Valentina
Plinta naujas sukčiavimo būdas, kai trumpąja žinute į mobilaus ryšio telefoną atsiunčiama nuoroda, kuria turėtumėte neva prisijungti prie internetinės bankininkystės. Policija primena neatidarinėti neaiškių tokio pobūdžio nuorodų, nes galite nukentėti nuo sukčių. Panevėžio apskrities VPK inf.
