Pastaruoju metu pasitaiko bandymų išvilioti gyventojų pinigus prisidengiant „Sodros“ vardu. Sukčiai siunčia el. laiškus ir trumpąsias žinutes, kurios atrodo panašios į oficialius „Sodros“ pranešimus, tačiau jų tikslas – atskleisti prisijungimo duomenis arba patvirtinti banko operacijas. Neseniai į „Sodrą“ kreipėsi klientė, kuri pasakojo gavusi el. laišką su
Pastarosiomis dienomis gyventojus masiškai pasiekia sukčių žinutės, kuriose prisidengiama DPD vardu ir teigiama, kad siunta esą sulaikyta rūšiavimo terminale. Gavėjų prašoma paspausti nuorodą, suvesti asmeninius ar mokėjimo kortelės duomenis, tačiau DPD primena: siuntų sekimui ar pristatymui mokėjimo kortelės duomenų pateikti nereikia. 2025 m. Lietuvoje mobiliojo ryšio
Balandį daliai gyventojų sulaukus lėšų iš antros pensijų pakopos, į jas gali pasikėsinti ir sukčiai. Kaip atpažinti dažniausias apgaulės schemas ir apsaugoti savo pinigus, pataria „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis. Pasak eksperto, įprastai sukčiai taikosi į situacijas, kai žmonės gauna didesnes pinigų sumas,
Pastaruoju metu suaktyvėjo sukčiai, kurie kuria bankus ir kitas institucijas imituojančias suklastotas interneto svetaines, siekdami išvilioti gyventojų prisijungimo prie interneto banko duomenis. SEB banko ekspertai įspėja, kad viena dažniausių šios schemos formų – manipuliavimas internetinių paieškos sistemų rezultatais, kai netikros svetainės papildomai reklamuojamos ir rodomos
Šiandien pažintys internete kasdienybė, tačiau bendraudami su nepažįstamais žmonėmis galime tapti ir sukčių taikiniu. Pastaruoju metu sukčiai pasitelkia ir dirbtinį intelektą (DI) – kuria įtikinamus profilius, rašo sklandžias žinutes, net imituoja vaizdo skambučius. Kaip atpažinti šiuolaikines apgavystes, apsaugoti ne tik savo jausmus, bet ir finansus,
Įsivaizduokite: sulaukiate mandagaus skambučio, kuriame profesionalus balso asistentas lietuviškai praneša apie jūsų užblokuotą SIM kortelę. Viskas skamba gana tikroviškai, kol asistentas netikėtai pasiūlo jus sujungti su
Atsiskaitant už prekes ir paslaugas, iš kišenės vis dažniau traukiama ne fizinė piniginė ir banko kortelė, o mobilusis telefonas. Patogumą, kai atsiskaitymams galima naudoti išmanųjį įrenginį, ypač vertina jaunimas. Finansų ekspertas primena, kokių taisyklių reikia laikytis, kad šis atsiskaitymo būdas būtų ne tik patogus, bet
Pastaruoju metu Europoje fiksuojamos naujos kartos finansinės apgavystės, kurioms sukčiai pasitelkia išmaniuosius įrenginius ir bekontakčio atsiskaitymo technologijas, kartais net neturėdami fizinės kortelės. Kaip atpažinti grėsmę ir nuo jos apsisaugoti, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis. Kadangi bekontakčiai atsiskaitymai tampa vis populiaresni, nusikaltėliai išnaudoja
Gruodžio 2 d. apie 15.45 val. Kupiškio r. vyras, gim. 1990 m., policijai pranešė, kad gavo žinutę su nuoroda. Ją paspaudus iš sąskaitos išimti pinigai. Turtinė žala 205 eurai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. (sukčiavimas). Panevėžio AVPK inf.
Naudodamiesi Lietuvos pašto vardu sukčiai gyventojams siunčia apgaulingas SMS žinutes, kuriomis bando išvilioti asmens duomenis bei žmonių pinigus. Anot Lietuvos pašto, sukčių siunčiamose SMS žinutėse dažniausiai skelbiama apie esą sulaikytą siuntą arba klaidą adrese. Taip pat daromas spaudimas, neva siunta bus grąžinta, jei per trumpą laiką
SEB bankas įspėja, kad finansiniai sukčiai Lietuvoje taiko naują apgavystę – „Telegram“ ir kitose susirašinėjimo platformose kviečia gyventojus greitai užsidirbti, atliekant įvairias paprastas užduotis socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, spaudžiant „patinka“, „dalintis“ ar „komentuoti“ mygtukus „Instagram“ ir „TikTok“. Nusikaltėliai iš pradžių perveda tariamą atlygį už darbą, o
Artėjant Juodojo penktadienio išpardavimams, socialiniuose tinkluose padaugėja elektroninių parduotuvių, skelbiančių, neva užsidaro ir išparduoda visas prekes. Deja, nemaža dalis tokių pardavėjų tėra sukčiai, pasinaudojantys pirkėjų noru sutaupyti. Kaip atpažinti tokią apgaulę ir nuo jos apsisaugoti, pataria „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis. Netikrų el.
Finansiniai sukčiai vis dažniau taikosi į įmones: jie gali įsilaužti į elektroninį paštą, pakeisti paslaugų teikėjų mokėjimo rekvizitus arba apsimesti vadovais, prašydami buhalterių atlikti skubų pavedimą. Darius Povilaitis ,„Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, teigia, kad didžiausia rizika kyla smulkiojo verslo įmonėms, kurios dažnai neturi IT specialistų
Spalio 8 d. apie 14.47 val. Kupiškyje moteris, gim. 1966 m., pranešė, kad paspaudus atsiųstą nuorodą skelbimų portale iš sąskaitos nuskaičiuoti pinigai. Turtinė žala – 3 099 eurai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. (sukčiavimas). Panevėžio AVPK inf.
Pastaruoju metu fiksuojamas suaktyvėjęs sukčiavimas QR kodais. Gyventojai raginami išlikti budrūs – sukčiai klijuoja netikrus kodus viešose vietose, ant afišų, skelbimų lentose ar net prie bankomatų, siekdami skleisti apgaulingą informaciją, apgaule išvilioti duomenis ar pasisavinti pinigus. Nuskenavę netikrą QR kodą gyventojai nukreipiami į suklastotą interneto svetainę,
Pastaruoju metu telefoniniai sukčiai pasitelkia dirbtinio intelekto (DI) sukurtus balsus, pokalbių modelius ir iš anksto paruoštus monologus. Kokią grėsmę kelia tokia sukčių pažanga ir kaip veikia naujausi apgaulės metodai, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas. DI botai ir pokalbių robotai Dirbtinio intelekto technologijos
