Rugsėjis – naujas startas ne tik mokiniams, bet ir pirmą kartą universitetų, kolegijų duris pravėrusiems studentams. Kokie buvo kupiškėnų pasirinkimai? Kokios specialybės populiariausios? Ar daug abiturientų nutarė ne stoti, bet padirbėti? Jurga BANIONIENĖ Daugiau nei pusė – į universitetusPagal turimus duomenis, kuriuos pateikė Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos karjeros
Didžioji dalis šiųmečių abiturientų jau žino, kur jiems pavyko įstoti. Per pagrindinį priėmimą į universitetus ir kolegijas priimta 16,7 tūkst. pirmo kurso studentų. Kaip sekėsi kupiškėnams, ar pavyko išpildyti savo lūkesčius ir tikslus renkantis būsimą profesiją? Jurga BANIONIENĖ Stojimo rezultatai džiugina Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti
Abiturientai gali lengviau atsikvėpti. Pasibaigus pagrindiniam priėmimo į aukštąsias mokyklas etapui, paaiškėjo, kur jie studijuos. Džiugios emocijos atsispindi ir socialiniuose tinkluose – jaunuoliai šią žinią skelbia viešai ir sulaukia atgarsių iš giminaičių, draugų ir pažįstamų. Vilė LEŠČINSKIENĖ Gimnazijų statistika Pasak Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos dvyliktokų (ketvirtokų) kuratorės Jūratės
Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pirmakursiams, pasirinkusiems žemės ūkio, miškininkystės bei regionų plėtrai aktualias informatikos, matematikos ir inžinerijos studijas, bus mokamos 200 eurų dydžio stipendijos. Taip skatinama pritraukti daugiau stojančiųjų į tas sritis, kur jaučiamas specialistų trūkumas. Stipendijos bus skiriamos tiems Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio regionuose
Vyriausybės strateginės analizės centro duomenimis, kasmet didėja statybos sektoriaus užimtumas. Net 71 proc. studentų, baigusių inžinerijos studijas, dirba pagal specialybę. Galima daryti prielaidą, kad geodezijos ekspertai šiandieninėje rinkoje labai reikalingi, juk be jų pagalbos neįmanoma įregistruoti sklypo ar objekto. Taip pat – pradėti naujos statybos.
Žemės ūkio krypties studijos kasmet sudomina vis mažiau studentų. Šio sektoriaus specialistų trūksta jau šiandien, o vėliau tai gali tapti labai rimta problema. Vyriausybė, norėdama privilioti būsimus specialistus, ragina rinktis žemės ūkio krypties studijas ir daliai studentų žada 200 eurų stipendiją. Kokių specialistų trūksta Kupiškio rajone
Iš Alizavos kilusiai Viktorijai Vareikaitei kovo 22 dieną suėjo dvidešimt metų. Būdama tokia jauna, mergina spėjo ir profesionalia irkluotoja pabūti, ir užsienyje pastudijuoti. Artimiausi Viktorijos ateities planai – grįžti į Lietuvą aplankyti savo šeimos ir draugų. Jungtinėje Karalystėje, Derbio universitete, studijuojanti mergina teigia, kad jei
[caption id="attachment_8963" align="alignleft" width="463"] Kupiškėnas Simonas Marcišauskas su žmona Simona, kilusia iš Šakių krašto.Nuotraukos iš asmeninio Simono Marcišausko albumo[/caption] Studijų šalys neretai lietuviams tampa ne tik laikinaisiais, bet ir nuolatiniais namais. Kupiškėnas Simonas Marcišauskas Švedijoje gyvena jau penkerius metus. Į šiaurės kraštą jį atvedė studijos, kurias
[caption id="attachment_8810" align="alignleft" width="300"] Lina gyvendama Kupiškyje labiausiai mėgo valandą ar daugiau trunkančius pasivaikščiojimus pamariu.Redijaus Anikanovo nuotrauka[/caption] Buvusi Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazistė Lina Gladutytė dabar jau yra Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neurobiofizikos studentė. Nors kupiškėnė sostinę per daugiau nei pusmetį spėjo pamilti, bet kelio į
Pritraukti reikalingų specialistų siekiančios savivaldybės yra pasirengusios finansiškai remti iš jų kilusių jaunuolių studijas aukštosiose mokyklose. Iki lapkričio 15 dienos studentai galėjo kreiptis į Kupiškio rajono savivaldybę, kad jiems būtų skiriama parama. Mainais į finansinę paramą baigę studijas jaunuoliai būtų privalėję grįžti darbuotis gimtajame rajone.
Jeigu ne aktyvūs senjorai, Kupiškis neturėtų progos pasididžiuoti turįs aukštąją mokyklą, Trečiojo amžiaus universitetą (TAU), kuris po dvejų metų švęs veiklos dešimtmetį. Šį pirmadienį universiteto nariai-klausytojai rinkosi į mokslo metų atidarymo šventę, kuriai vitražų salę užleido Kupiškio kultūros centras. Ada DVARIONAITĖ Vos sutilpo čia atėję žmonės, juokauta, kad
Kasmet įdomu, kokiu keliu pasuko, kokias studijas pasirinko rajono gimnazijas baigę abiturientai. Įpusėjus rugsėjui mokyklos gavo šią informaciją. Buvusių mokinių pasiekimai visada rūpi ir yra svarbūs jų mokytojams, duoda peno pasvarstyti, ar gerai dirbta puoselėjant akademinius ugdytinių pasiekimus ir vertybines jų nuostatas. Taigi, kokia ši informacija
[caption id="attachment_6458" align="alignright" width="300"] Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas mano, kad ne visos šalies aukštosios mokyklos praranda būsimų studentų pasitikėjimą jomis.Nuotrauka iš asmeninio Eigirdo Sarkano albumo[/caption] Šalies universitetai su užsienio aukštosiomis mokyklomis kasmet vis labiau turi pasivaržyti dėl studentų dėmesio. Nuo Lietuvos įstojimo į Europos
2018 m. birželio 1 dieną prasidėjo bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Panevėžio kolegija kviečia mokytis specialybių, kurios paklausios rinkoje ir užtikrina darbo ir tobulėjimo galimybes besikeičiančiame pasaulyje. Būsimiems kolegijos studentams šiemet siūlome rinktis iš 17 studijų programų biomedicinos, technologijų ir socialinių mokslų srityse. Nuolat atnaujiname
Skapiškėnė Žiedūnė Kiznytė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto magistrantė, prieš gerą mėnesį grįžo iš Vokietijos. Ji atliko praktiką Hiutenfeldo miestelyje veikiančioje dvikalbėje Vasario 16-osios gimnazijoje. Apie pirmą darbinę patirtį svetur, apie įspūdžius, jos pačios apsisprendimą, apie vertybes ir pasikalbėjome. Jurga BANIONIENĖ Žiedūne, papasakok apie save, kada prasidėjo Tavo
Kraštietė, iš Alizavos kilusi Dalė Miknevičiūtė, šiuo metu studijuoja Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultete. Aktyvi mergina įsitraukė į mokslinę tiriamąją veiklą – ji dalyvauja įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą, kurio tikslas – išryškinti strateginių pokyčių krypčių identifikavimo ir pokyčių valdymo procesų organizacijose
