NATO vadovas Jensas Stoltenbergas paragino Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) būti kartu su Europa, balandžio 4 d. sakydamas kalbą karinio aljanso 75-ųjų metinių proga, ir tuo metu, kai pavojų kelia agresyvi Rusija ir galimas Donaldo Trampo sugrįžimas į valdžią. „Netikiu vien Amerika, kaip ir netikiu vien Europa.
Dėl Izraelio ir „Hamas“ karo, besitęsiančios Rusijos invazijos į Ukrainą bei įtampų Azijoje ir konfliktų Afrikoje ekspertai prognozuoja dar pavojingesnį dešimtmetį žmonijai. Pasaulis įžengė į labai nestabilią saugumo aplinką, kuri išliks ir toliau, sakoma antradienį Didžiosios Britanijos Tarptautinio strateginių studijų centro (IISS) paskelbtoje metinėje ataskaitoje apie
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Turkija turėtų kuo greičiau patvirtinti įstrigusią Švedijos narystę. „Švedija įvykdė tai, ką pažadėjo, ir dabar atėjo laikas Turkijai užbaigti stojimo procesą“, – sakė J. Stoltenbergas. Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, jau 18 mėnesių nuo Švedijos paraiškos
Trečiadienį Didžiojo septyneto (G7) šalys pasirašė deklaraciją dėl karinės paramos tiekimo Ukrainai. „Aš su malonumu pranešu apie bendrą deklaraciją dėl paramos Ukrainai. G7 Hirošimos susitikime (
Ukraina apgins ir savo, ir sąjungininkų laisvę, sako Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Čia, Vilniuje, mes matome Europos progresą. Čia žmonės žino, kas yra saugumas ir kaip jį pasiekti. Ir žino, kad saugumas yra kartu su Ukraina“, – antradienio vakarą Lukiškių aikštėje baigiamosios akcijos „Keliu
Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad Ukraina kvietimo į NATO sulauks, kai dėl to sutars sąjungininkės ir bus įvykdytos reikiamos sąlygos. „Mes aiškiai pasakėme, kad pakvietimas bus pateiktas tada, kai bus įvykdytos reikiamos sąlygos“, – Vilniuje teigė generalinis sekretorius. „Sąjungininkės šiandien susitarė dėl tvirtos ir vieningos
Antradienį Vilniuje prasidės dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai pirmasis tokio lygio tarptautinis renginys Lietuvoje, kuriame dalyvaus per 40 užsienio valstybių lyderiai, diplomatijų vadovai bei gynybos ministrai, kiti aukšto rango pareigūnai. Skelbiama, kad liepos 11–12 dienomis Vilniuje svečiuosis per 3000 užsienio delegacijų narių,
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pirmadienį pareiškė, kad labai džiaugiasi, jog buvo pasiektas susitarimas dėl Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano paramos Švedijos stojimui į NATO. „Žengiame labai didelį žingsnį link oficialaus Švedijos narystės NATO ratifikavimo. Tai buvo gera diena Švedijai“, – žurnalistams prieš svarbų Aljanso viršūnių
Karščiai Lietuvoje neslūgsta ne tik gamtoje, bet ir politinėje arenoje. Artėja NATO viršūnių susitikimas Vilniuje. Turėjusiems kad ir nedidelių vilčių šią savaitę tapo visiškai aišku, kad Ukraina šiame susitikime nebus pakviesta į NATO. Guodžia bent tai, kad bus pasiūlyta schema, kaip Ukrainą priartinti prie NATO. Nors
Laukiant liepą Vilniuje NATO viršūnių susitikimo, kurio pagrindinis darbotvarkės dėmesys bus skirtas aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui, paramos Ukrainai didinimui, vis pasigirsta nuomonių ir svarstymų, kad galbūt jo metu Ukraina turės aiškesnių ženklų dėl jos stojimo į šį aljansą. Tačiau šis konkretus klausimas neįtrauktas
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį iš anksto nepranešęs apsilankė Kyjive – pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios, pranešė Ukrainos žiniasklaida ir NATO pareigūnas. Laikraštis „Kyiv Independent“ paskelbė nuotraukas, kuriose J. Stoltenbergas užfiksuotas Kyjivo centre, nuleista galva stovintis prie memorialo ir atiduodantis pagarbą žuvusiems Ukrainos kariams. Daugelis į
Suomija antradienį oficialiai taps 31-ąją NATO nare. Ta proga popietę prie Aljanso būstinės Briuselyje planuojama ceremonija. Čia pirmą kartą suplevėsuos ir Suomijos vėliava. „Tai tikrai istorinė diena“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Ceremonijoje dalyvaus 30 dabartinių NATO narių užsienio reikalų ministrai bei Suomijos
Nors 2014 metais NATO šalys susitarė dėti pastangas, kad iki 2023 metų jų gynybos išlaidos išaugtų bent jau iki 2 proc. BVP, pernai šį rodiklį pasiekė tik septynios iš 30 Aljanso narių, praneša portalas „eurointegration“. Antradienį pateiktos NATO ataskaitos duomenimis, du ir daugiau procentų BVP gynybai
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. Anot jo, viršūnių susitikimas Vilniuje bus istorinis – bus siekiama susitarti dėl naujų regioninių saugumo planų ir investicijų į gynybą didinimo. „Pakviečiau prezidentą Zelenskį dalyvauti NATO viršūnių susitikime Vilniuje.
Lietuvos vadovai ir ministrai dalyvauja Miuncheno saugumo konferencijoje. Šeštadienį į kasmetinę saugumo konferenciją Vokietijoje išvyko premjerė Ingrida Šimonytė. Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis bei krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šiame renginyje nuo penktadienio. Miuncheno saugumo konferencija – didžiausia kasmetinė saugumo konferencija,
NATO turi „padidinti šaudmenų gamybą“, nes Ukrainos šovinių naudojimo lygis gerokai viršija dabartinius pajėgumus ir sekina atsargas, pirmadienį pareiškė gynybos aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. „Kare Ukrainoje sunaudojamas milžiniškas kiekis šaudmenų ir tai sekina sąjungininkių turimas atsargas, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. – Dabartiniai Ukrainos šaudmenų eikvojimo
