2024/04/13

 

J. STOLTENBERGAS NATO 75-ŲJŲ METINIŲ PROGA: JAV IR EUROPA SAUGESNĖS KARTU

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA-ELTA nuotrauka

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas paragino Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) būti kartu su Europa, balandžio 4 d. sakydamas kalbą karinio aljanso 75-ųjų metinių proga, ir tuo metu, kai pavojų kelia agresyvi Rusija ir galimas Donaldo Trampo sugrįžimas į valdžią.

„Netikiu vien Amerika, kaip ir netikiu vien Europa. Tikiu Amerika ir Europa NATO kartu, nes kartu esame stipresni ir saugesni“, – sakė J. Stoltenbergas per iškilmes NATO būstinėje Briuselyje.

Kremliaus invazija į Ukrainą 2022 metais išjudino NATO, susidūrusį su viena rimčiausių problemų nuo tada, kai jis iškilo iš Antrojo pasaulinio karo pelenų, kad pasipriešintų Sovietų Sąjungai.

Aljansas įsitvirtino visoje Rytų Europoje ir išaugo iki 32 narių, kai į jo gretas įstojo Suomija ir Švedija.

Nors karas nukreipė NATO dėmesį į seną priešą rytuose – Maskvą, sąjungininkams kelia nerimą ir kita grėsmė, kylanti iš svarbiausios galios – JAV – vakaruose.

Tai galimas D. Trampo grįžimas į Baltuosius rūmus – jis jau pakenkė NATO kolektyvinės gynybos garantijoms pareikšdamas, kad leis Rusijai pulti visas nares, kurios neskiria pakankamai lėšų gynybai.

Siekdamas atremti D. Trampo kritiką, NATO blokas parodė, kad Europos sąjungininkių išlaidos gynybai išaugo – 20 narių šiemet ketina pasiekti 2 proc. nuo BVP tikslą.

„Šiaurės Amerikai taip pat reikia Europos, – sakė J. Stoltenbergas po to, kai Belgijos karinis orkestras sugrojo NATO himną. – Per NATO Jungtinės Valstijos turi daugiau draugų ir sąjungininkų nei bet kuri kita didžioji valstybė.“

Nors D. Trampo šešėlis šiek tiek temdo Aljanso ateitį, NATO šalys susiduria su dar svarbesniu dalyku – užtikrinti, kad Ukraina nepralaimėtų karo su Rusija.

Aljanso narės, siųsdamos Ukrainai ginklų už dešimtis milijardų dolerių, remia Kyjivą, kuris irgi siekia įstoti į NATO.

Tačiau dabar šis tiekimas sumažėjo, nes dėl politinių nesutarimų dar blokuojama labai svarbi JAV parama. Fronto linijoje Ukrainos pajėgos, turinčios per mažai ginklų, stumiamos atgal.

Vis stiprėjančių Rusijos raketų atakų prieš savo infrastruktūrą fone Kyjivas prašo Vakarų rėmėjų atsiųsti visas, kurias tik įmanoma, „Patriot“ gynybos sistemas.

„O mes tuo metu švenčiame… Ukraina išgyvena sunkų laikotarpį, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. – Turime skubiai suteikti Ukrainai paramą. Karinę paramą, amuniciją, taip pat oro gynybą.“

Tuo tarpu J. Stoltenbergas, siekdamas užtikrinti ilgalaikę paramą Kyjivui, pasiūlė įsteigti 100 mlrd. eurų penkerių metų fondą.

Jis taip pat siekia, kad NATO, kaip organizacija, labiau įsitrauktų į tiekimo koordinavimą, nors iki šiol Aljansas atsisakydavo tai daryti, nes baiminosi, kad tai gali priartinti jį prie karo su Rusija.

Pareigūnai sako, kad iš dalies parengti planą skubama siekiant apsaugoti paramą Ukrainai nuo galimo D. Trampo sugrįžimo.

Dar yra daug klausimų dėl to, kaip veiktų bet koks finansavimas, todėl sąjungininkai sieks išsiaiškinti detales iki liepą rengiamo NATO aukščiausio lygio susitikimo Vašingtone.

Živilė Aleškaitienė (AFP)

Dalintis
Komentarų nėra

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video