Rūta VAINIENĖ,ekonomistėJau tapo įprasta, kad laikrodžių dūžiams pranešant apie Naujuosius metus, įsigalioja ir įstatymai, kuriais keičiami mokesčiai arba įvedami įvairūs nauji reikalavimai verslui ar gyventojams. Negana to, kad kasmet, kaip taisyklė, auga mokesčių ir reguliavimų našta, pakeitimus numatantys teisės aktai yra patvirtinami kone Naujųjų metų
Renatos Malinauskienės nuotraukaKeturias savaites tūnojom advento duobėse, ilgėdamiesi saulės, ieškodami prasmės ir žmonių veidų. Svarstėm, apgailėjom, ryžomės, klupom, taisėmės, žvilgtelėjom trumpam. Jau sakiau, kad kito pasirinkimo nėra – tik išlaukti Dangaus pažadėto stebuklo. Gal kartu su Šventraščio pranašais šaukėm ir maldavom suplėšyti tamsius debesis, kad
Valio Staburo nuotraukaLietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos (SP) yra didžiausia kariuomenės dalis, skirta Lietuvos valstybės sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai. Sausumos pajėgų tikslas – parengti SP karinius vienetus valstybės sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, gebančius dalyvauti tarptautinėse operacijose. Sandara ir vertybėsSausumos pajėgas sudaro Sausumos
Karinių jūrų pajėgų kompozicijaLietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos šiais metais skaičiuoja dvidešimt trejų metų atkūrimo sukaktį. Įkūrus Krašto apsaugos departamentą, svarbiausiu jo uždaviniu tapo krašto apsaugos sistemos kūrimas, po truputį buvo formuojami Lietuvos kariuomenės padaliniai, tarp jų – ir Karinės jūrų pajėgos. Jos buvo
Karinių oro pajėgų naujausias sraigtasparnis „AS365N3+„Dauphin“ (Prancūzija).Nuotrauka iš Karinių oro pajėgų archyvoApie Karines oro pajėgas išgirdęs eilinis lietuvis, tikriausiai, nusijuoktų: ką jos šiandien apgintų, kai aplinkui didžiausios pasaulio valstybės kuria neįtikėtinus ginklus. Ši kariuomenės dalis turi ne vienintelį tikslą ginti valstybę. Oro pajėgos vykdo paieškas,
Aleksandras Matonis,gynybos ekspertasPasiduosiu paplitusiai madai iki Didžiųjų švenčių apibendrinti besibaigiančių metų rezultatus, tik kalbėsiu ne globaliai, o apie man artimą sritį – krašto apsaugą. Iškart pasakysiu: 2016-uosius pasitinku šiek tiek ramesnis už mūsų valstybės saugumą nei pernai pasitikau šiuos metus. Per pastaruosius 12 mėnesių įvyko
Laurynas Kasčiūnas,politologasValstybės gynybą garantuoja ne tik išlaidos gynybai, efektyvi kariuomenė ir moderni ginkluotė, bet ir tautos valia priešintis. O stiprybę visuomenei gali suteikti tik tvirta tautinė tapatybė. A. Applebaum savo garsiajame straipsnyje „Nacionalizmas yra būtent tai, ko reikia Ukrainai“ pastebi, jog Doneckas, Luganskas yra pavyzdžiai
Renatos Malinauskienės asociatyvi nuotraukaBendros šventės suartina kolektyvus, tačiau Kupiškio rajono savivaldybė šiemet nusprendė atsisakyti Kalėdų vakarėlio. Mero puotos pinigai išleisti miestui puošti. Staigmeną gyventojams rajono vadovas žada tuoj pat po didžiųjų žiemos švenčių.„Mero vakarėlio šiemet nebus“, – tvirtai pabrėžė Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas. Tai,
Po apdovanojimų (pirmas iš kairės) Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas. Šalia jo UAB „Slavita“ direktorius Rosvaldas Bočiulis.Nuotrauka iš Panevėžio apskrities VMI archyvoPanevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informavo, kad baigiantis metams šešios Panevėžio apskrities bendrovės (po vieną kiekviename rajone) apdovanotos specialiai įsteigtomis nominacijomis. Jos skirtos
Projektą „Socialinio būsto fondo plėtra“ pristatęs Viešųjų pirkimų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Arūnas Valintėlis sulaukė daug klausimų iš Tarybos narių. Autorės nuotraukaGruodžio 17 dieną į paskutinį posėdį šiais metais susirinkę Kupiškio rajono savivaldybės tarybos nariai apsvarstė 53 pagrindinės darbotvarkės klausimus ir vieną papildomą klausimą.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Mariaus Mališausko alga šoktelėjo 25 procentais.Autorės nuotraukaKupiškio rajono savivaldybės taryba be didelių diskusijų svarstė klausimą dėl priemokos Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui Mariui Mališauskui skyrimo. Siūlymui skirti M. Mališauskui 25 proc. jo pareiginės algos dydžio priemoką pritarta. Užsiminta ir apie tai, kad
Paskutiniai praeito amžiaus dešimtmečiai iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo tiesiog permirkę pilietiškumu. Į šią sąvoką tuomet įėjo komunistinis šeimos auklėjimas, valdžios meilę liaupsinantys sveikinimai, parodos, renginiai ir pasiaukojimas dėl visos liaudies gerovės. Jei myli žmones, savo valdžią ir Tarybų sąjungą, privalai atsakingai nuravėti visą lauką cukrinių
Pilietiškumas, pilietinė visuomenė – tai sąvokos, kurias šiuolaikinis žmogus girdi vos ne nuo lopšio. Visgi kas į tas sąvokas sudėta, apibrėžti nėra paprasta. Ta tema vyksta daug diskusijų. Kai kas tą sąvoką sutapatina su patriotiškumu. Vis dėlto pilietiškumo samprata yra daug platesnė nei patriotiškumas. Pastarasis
Pilietiškumo sąvoka dažnai apibrėžiama kaip pareigų atlikimas savo valstybei, tautai, aktyvumas per rinkimus, dalyvavimas pilietinėse akcijose, istorijos mokėjimas, pagarba valstybės simboliams, įstatymų laikymasis. Į šią sąvoką įeina vertybės, moralė, darbas, sąžiningumas, dora. Kaipgi pilietiškumą suvokia krikščionys? „Lietuva – lietuviams!“ – dažnai girdime šį posakį. Žinoma,
Dainius RADZEVIČIUSLietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkasPrisipažinsiu, kad man asmeniškai žodis „pilietiškumas“ yra nors ir netuščia sąvoka, bet kiekvieną kartą išgirdęs šį žodį bandau atidžiai įsiklausyti, ar jį vartojantis žmogus jau rengiasi rinkimams, ar tai yra tik kokio projekto skambus pavadinimas. Kai „Žinių radijo“ kolegos sumąstė ir
Vytautas BRUVERISDienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkasŽinote, kada mes pradėsime gyventi išties gerai ir galėsime su palengvėjimu atsidusti, kad būtent už tokią Lietuvą kovojom? Ogi tuomet, kai dauguma – na, jei ne dauguma, tai bent kritinė masė – čia gyvenančių žmonių, atsakydami į klausimą „kas tu toks?“,
