Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos (SP) yra didžiausia kariuomenės dalis, skirta Lietuvos valstybės sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai.
Sausumos pajėgų tikslas – parengti SP karinius vienetus valstybės sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, gebančius dalyvauti tarptautinėse operacijose.
Sandara ir vertybės
Sausumos pajėgas sudaro Sausumos pajėgų štabas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (štabas ir šešios rinktinės), Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“ (štabas, trys mechanizuotieji ir vienas artilerijos batalionas), Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų, Karaliaus Mindaugo husarų, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų ir Juozo Vitkaus inžinerijos batalionai bei Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras. Sausumos pajėgose tarnauja ir dirba apie 3 500 karių ir civilių bei beveik 4 500 karių savanorių. Sausumos pajėgų kariai vadovaujasi Lietuvos kariuomenės vertybėmis: patriotizmu, ištikimybe, pasiaukojimu, sąžiningumu, drąsa, pagarba, garbe ir principingumu.
Sausumos pajėgų diena laikoma liepos 15-oji. Ji siejama su tuo, kad 1410 metų liepos 15 d. vykusį Žalgirio mūšį aprašančiuose istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą užfiksuotas raudonos vėliavos su Gediminaičių stulpais panaudojimas mūšyje. Būtent šios vėliavos pavyzdžiu buvo sukurta ir 2005 metais patvirtinta dabartinė SP vėliava.
Sausumos pajėgos plėtojamos pagal NATO standartus didinant operacinį veiksmingumą ir stiprinant gebėjimus veikti kartu su kitomis NATO šalių pajėgomis. Kariai nuolatos tobulina įgūdžius ir gebėjimus kariniuose mokymuose bei pratybose Lietuvoje ir kitose Aljanso šalyse.
Karių rengyba Rukloje
Rukloje, be kitų SP dalinių, yra ir Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas.
Pagrindinė Mokomojo pulko užduotis – vykdyti bazinius karinius mokymus, kurių tikslas yra parengti Lietuvos kariuomenei karius, gebančius atlikti individualias užduotis taikos ir kovinių veiksmų metu, ugdyti karių savybes ir vertybes, suteikti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, būtinų ginklu ginant valstybę.
Sėkmingai baigę Bazinius karinius mokymus kariai įgyja pagrindinį karinį parengtumą.
Mokomajam pulkui priklauso ir Gaižiūnų poligonas, įkurtas 1930 metais. Čia dar tarpukario Lietuvos kariuomenė rengdavo vasaros stovyklas ir mokymus. Sovietų kariuomenė poligoną taip pat naudojo karinio mokymo tikslams, nes ši vietovė buvo nederlinga, daugiausia smėlis, kai kur pelkės.
Gaižiūnų poligono plotas – 5 520 ha. Poligone vienu metu pratybas gali organizuoti trys batalionai, o vykdant ir šaudymo pratybas – du pėstininkų batalionai. Teritorijoje yra įrengta 15 įvairaus pobūdžio šaudyklų, 2 granatų mėtymo aikštelės, M113 A1 šarvuočių trasa, 24 mokomieji laukai, skirti mokymams nenaudojant kovinių šaudmenų.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ