Gėlažį graužia rūdys, žmogų pavydas
Valio Staburo nuotraukaSeniau vargiau žmonas gyvano, ale linksmėsniai buvo. Dabar visokė kerštai, pavydai pavydai, daugiau nieko. Kas kad ir soko – gėra palinkėk, nepavydėk, bo pavydas grįžta atgalio. Vot susiedai, kad jos bala, kokė pavydnykai. Kad ošen nė vieno žilo plaukėlio neturiu, ir to pavydžia.