2024/05/18

 

Paskambink, kai liūdna, negera ir kai džiugu

Emocinės paramos linijos senjorams administratorės Violetos Šabrinskienės kasdienis darbo įrankis – telefonas.

Autorės nuotrauka

Praėjusių metų lapkritį pasklido žinia apie naują visuomenišką kupiškėnų idėją – įkurtą emocinės paramos liniją pagyvenusiems Kupiškio rajono gyventojams. Šią naujieną paviešino šalies radijas, televizijos, pagyrusios ir paskatinusios pilietiškų nuostatų savanorius.
O aktyviai savanorystei neretai nutinka taip, kad garsiai pranešus idėją, vėliau ji tyliai sunyksta. Kaip sekasi veikti šiai linijai, jos sumanytojams ir vykdytojams? Toks smalsumas paskatino pakalbinti emocinės paramos linijos senjorams administratorę Violetą Šabrinskienę.

Praėjo beveik keturi mėnesiai, paramos linija tapo žinoma kaimo bendruomenėse, apie ją kalbama įvairiuose patirties sklaidos renginiuose, seminaruose, konferencijose ir ne tik pas mus, Kupiškyje. Kupiškėnų iniciatyvą pastebėjo nacionalinis radijas, šalies televizijos. Kad pavyko ne tik išgyventi, bet ir sustiprėti, vadinasi, tai nėra tik demonstratyvus, formalus sumanymas?

Reikia priminti, kad atsiradome ne tuščioje vietoje. Mūsų vienas steigėjų yra Konsultacijų ir iniciatyvų centras „Tavo laikas“. Prieš kelerius metus susibūrė iniciatyvūs žmonės, sukviesti į būrį psichologės Valijos Šap, ji yra mūsų visų veiklos varikliukas. Pirmiausia darbo ėmėsi savižudybių prevencinio darbo grupė, savanoriai, siekę padėti krizių ir psichologinių sunkumų ištiktiems žmonėms, suaktyvinti valdžios institucijas ir bendruomenes, kad visi drauge pamėgintų suvaldyti skaudžią rajono savižudybių problemą. Būtent tada ir atkreiptas dėmesys, kad Kupiškio rajone krizės ištinka vyresnio amžiaus žmones, kuriems 65 metai ir daugiau, vienišus, neįgalius ir pasiligojusius senolius. Tada ir buvo nuspręsta susitelkti į konkrečios amžiaus grupės žmones.

Tai nėra nauja, šalyje veikia psichologinės paramos linijos vaikams ir jaunimui, senjorams – sidabrinė linija. Ar verta kopijuoti?

Ar verta, galima atsakyti tik tada, kai pabandai. Tad ir pabandėme. Žinoma, buvo nerimo, ar bus šis sumanymas pastebėtas ir reikalingas žmonėms.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“

——-
Autorius: Ada DVARIONAITĖ

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video