Lietuvių kalbai nieko blogo nenutiks. Tokį optimistinį atsakymą į savo nuogąstavimus gavau iš kupiškietės kalbininkės, humanitarinių mokslų daktarės, docentės Astos Balčiūnienės (Varnauskaitės). Jei taip sako mokslo žmogus, reikia tikėti. Žinoma, nepamirštant ir antros to atsakymo dalies, kad daug kas priklauso ir nuo žmonių pastangų ir požiūrio. Dingstis
Kupiškėnę Audronę Grockytę dažnai galima matyti per miestą minančią dviratį. Mėgstama jos tokio pasivažinėjimo kryptis yra Pyragių ežeras. Kai telefonu tarėmės dėl pokalbio, ji iš ten ir atsiliepė. Sakė, jog naudojasi proga, kad nutirpo sniegas. Net trisdešimt šešerius metus, dažniausiai taip pat dviračiu, Audronė sukdavo
Minint Sausio 13-ąją, Lietuvos laisvės gynėjų dieną, kupiškėnai galėjo išvysti rašytojo, režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmą „Senis prie jūros“, skirtą jo tėčio, pirmojo atkurtos Lietuvos valstybės vadovo profesoriaus Vytauto Landsbergio, 90-mečio jubiliejui. Žiūrėti filmo pakvietė Kupiškio etnografijos muziejus. Tai buvo puiki proga ir pasiklausyti paties
Sausio 1 d. televizijoje prasidėjo jubiliejinis, jau dešimtasis, muzikinio projekto „Lietuvos balsas“ sezonas. Ne vieną atlikėjų kartą užauginusiame televizijos šou išvydome ir buvusį kupiškėną Deividą Valmą. Dabar 26 metų vaikinas, vos baigęs dešimt klasių, paliko gimtinę ir išvyko į sostinę siekti savo svajonės – dainuoti.
Bendramoksliai – tai mes, Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos 1955–1956 metų XVII laidos abiturientai. Tada ši mokslo įstaiga vadinosi Kupiškio Vlado Rekašiaus vidurine mokykla. Gavę brandos atestatus išsiskirstėme po Lietuvą, susitarę, net parašais patvirtinę, kad susitiksime po penkerių metų. Net 66 metus visų vienytoja ir vedlė buvo
Skapiškėnui miškų ūkio inžinieriui, Lietuvos miškininkų sąjungos ir Lietuvai pagražinti draugijos nariui šių metų sausio 1 dieną sukako 90 metų.Visa pedagoginė garbaus jubiliato veikla dėstytojaujant (1960–2001 metais) Kauno miškų technikume (nuo 1990 m. – Kauno aukštesnioji miškų mokykla, nuo 2002 m. – Kauno miškų ir
Šių metų vyrų futbolo pasaulio čempionatas, vykstantis Katare, prikaustė šios sporto šakos mėgėjų dėmesį. Šiuo laikotarpiu, gruodžio 10-ąją, minima ir Pasaulinė futbolo diena. Abu dalykai – puiki proga pasidomėti šiuo žaidimu ir pasikalbėti su jį išmanančiu žmogumi.Taigi apie futbolą, jo magiją ir ateitį pasikalbėjome su
Kol lietuviai ginčijasi, kurio miesto eglė gražesnė, skaičiuoja, kiek tūkstančių ir net šimtų tūkstančių išleista jos puošybai, latviams, atrodo, tai nė motais. Neringa BUTKEVIČIŪTĖ Rygos Domo aikštėje pastatyta žaliaskarė žavi savo paprastumu. Aplink ją po dvejų pandemijos metų vėl veikia kalėdinė mugė, kuri, regis, yra pagrindinis akcentas.
Pagal rytiečių horoskopą ateinantys metai bus Triušio arba Katino, dar ir Kiškio, nelygu kokia šalis kokį gyvūną labiau garbina. Taigi tokia graži gyvūnėlių trijulė dabar gali būti dėmesio centre. Vis dėlto iš šios trijulės žmonėms labiausiai pažįstamas katinas. Tai vienas seniausių gyvūnų, kurį prisijaukino žmogus.
Artėjant didžiosioms metų šventėms atsirado proga aplankyti Sūduvą. Mat tikri sūduviečiai supyksta, kai juos atvykėliai pavadina suvalkais. „Suvalkai – tai tie, kurie susivilko iš visų pakraščių. O mes, vietiniai, esame sūduviai“, – juokaudama mums paaiškino Prienų etnografijos muziejaus darbuotoja, kuri ne tik papasakojo apie Sūduvos
Gailutė Tamašiūnienė-Latvė maisto ruošimo srityje dirba daugiau nei tris dešimtmečius. Pastaruoju metu moteris savo patirtį perduoda mokiniams Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje. Artėjant metų pabaigos šventėms su ja pasikalbėjome apie profesiją, naujas patirtis ir, be abejo, šioms šventėms skirtus patiekalus. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Šventiniam stalui Gailutę darbo dienos pabaigoje
Karo pradžioje Subačiaus mieste apsigyveno trijų ukrainiečių šeimų atstovai. Visus šiuos žmones į savo namus priėmė Rolandas Simėnas. Šis žmogus ne tik suteikė namus karo nuskriaustiems žmonėms, bet ir dėjo visas pastangas, kad jiems nieko netrūktų. Mažieji ukrainiečiai pradinukai pradėjo lankyti Subačiaus gimnaziją, vaikų dienos centrą,
Pakalbinti Emiliją Stankevičienę paskatino pamatytos jos nuotraukos. Emilija teigė, kad fotografija ją tiesiog pagavo prieš 15 metų. Įtraukė, sudomino ir nepaleidžia iki šiol. Nors kupiškėnai jau turėjo progą išvysti keletą moters darbų, buvusi vilnietė, gyvenimą sostinėje išmainiusi į ramią Girsteikių kaimo kasdienybę, po truputį gvildena
Kupiškio etnografijos muziejus saugo per 4000 Veronikos Šleivytės fotografijų ir negatyvų, apie 500 pastelės ir grafikos darbų, apie 800 epistoliarinės kolekcijos ir įvairiausių asmeninių dokumentų. Tačiau daugiausia lankytojų dėmesio sulaukia V. Šleivytės fotografijos, tad ir muziejus, siekdamas vykdyti menininkės archyvo sklaidą, kartu su Nacionaline dailės
Praėjo pirma kalendorinės žiemos savaitė. Už lango sninga. Artėja Kalėdos. Pamažu šventinė nuotaika su advento vainikais ir žvakelėmis skleidžiasi aplinkui. Pasidairius mieste jau matyti ir kitokių šventinių akcentų. Pradėjo puoštis įstaigos, vis daugiau lempučių šviečia gyvenamųjų namų languose. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Kupiškėnai kasmet prieš Kalėdas gana aktyviai puošia
Neseniai Salamiesčio biblioteka pasipildė kone šimtu naujų knygų. Visos jos – dovanotos. Leidiniai biblioteką pasiekė buvusios salamiestėnės Elitos Vilčinskaitės-Lahm pastangomis. Ji kartu su kitais bendraminčiais ėmėsi įgyvendinti akciją „Padovanok knygą kaimo bibliotekai“. Subūrus savanorių, šiuolaikinių knygnešių, komandą visą spalį rinktos knygos šešioms Lietuvos bibliotekoms. Jurga BANIONIENĖ Situacija
