2024/06/24

 

MAŽĄ KUNIGIŠKIO KAIMĄ GARSINA VEIKLI BENDRUOMENĖ

Nuotrauka iš bendruomenės archyvo

Kunigiškis nedidelis – čia iš viso yra tik šešios sodybos, tačiau kartais ir labai nedaug žmonių užtenka, norint suburti bendruomenę bei kažką naudingo nuveikti dėl savo kaimo ir jo gyventojų.

To pavyzdys yra prieš septynerius metus susikūrusi Kunigiškio kaimo bendruomenė. Iš pradžių kitos bendruomenės, turinčios gerokai daugiau narių, į ją žiūrėjo gana skeptiškai, bet Kunigiškio bendruomenė įrodė, kad gali sėkmingai plėtoti veiklą.

Nuo pat įsikūrimo pradžios Kunigiškio kaimo bendruomenei vadovauja Rasa Gudonienė. Nuotrauka iš Kunigiškio bendruomenės archyvo

Jurga BANIONIENĖ

Bendruomenė – tai visas kaimas

„Kuo mes esame kitokie, išskirtiniai? Galbūt tuo, kad mūsų kaime nėra intrigų, čia nesipykstama ir nereikalaujama, neskundžiama ir nesiskundžiama, neapkalbama ir nepavydima. Pas mus – taika ir ramybė“, – apie savo vadovaujamą kaimo bendruomenę kalbėjo jos pirmininkė Rasa Gudonienė.

Oficialiai ši bendruomenė įregistruota 2017 metais, ypatingą dieną – sausio 6-ąją, per Tris karalius. Rasa prisiminė, kad mintis kurti bendruomenę kilo šviesaus atminimo šio kaimo gyventojui Arūnui Vitkauskui.

„Prie arbatos puodelio susėdę pradėjome kalbėtis, kodėl mes negalėtume teisiškai įforminti asociacijos. Mane pradėjo kalbinti, kad imčiausi pirmininkės pareigų. Sutikau. Susitvarkėme dokumentus ir įregistravome bendruomenę, pavadinome ją kaimo vardu“, – veiklos pradžią prisiminė pašnekovė.

Pasak R. Gudonienės, nuolat kaime gyvenančių žmonių yra nedaug, tačiau jų vaikai, pasklidę po kitus šalies miestus, dažnai grįžta pas savo tėvus, nes labai myli savo kraštą. Taigi jie irgi yra bendruomenės nariai.

„Mūsų būrys – per 20 žmonių, nors oficialiai dokumentuose esame tik trys bendruomenės nariai. Bendruomenė – tai visas mūsų kaimas. Kam jis yra svarbus, kam brangi ši vieta, tie ir yra mūsų bendruomenės žmonės.

Neturime tikslo visus registruoti oficialiai, kad galėtume rinkti mokestį, mums ne tai svarbiausia. Pagrindinis ir svarbiausias dalykas – vienybė, draugystė, kad ir bėdoje, ir džiaugsme būtume kartu“, – pabrėžė bendruomenės pirmininkė.

Dauguma Kunigiškio kaimo gyventojų – senbuviai. Pašnekovė pasakojo, kad daug metų čia gyvena Plerpos, Ridikai, Frozės, Gudonių šeima, kiek mažiau – Vitkauskų ir Vosylių šeimos.

Svarbiausi įvykiai – ženklas ir vėliava

Per tuos septynerius gyvavimo metus bendruomenė turėjo du svarbius įvykius. Vienas jų – tai Kunigiškio ženklo pristatymo šventė, vykusi 2019 metais.

„Šie metai buvo paskelbti vietovardžių metais. Džiaugiamės, kad pavyko gražiai įprasminti mūsų kaimo pavadinimą. Nebuvo jokio ženklo, kad čia yra Kunigiškio kaimas, o dabar tokį turime. Ženklą iškalė kalvis Audrius Laucius. Visi pravažiuojantys mato ir žino, kad yra toks kaimas. Ženklą saugome, prižiūrime, remontuojame. Neseniai šalia jo pasodinome ąžuoliuką, simbolizuojantį Dainų šventės šimtmetį taip prisijungdami prie visuotinės akcijos „Kad giria žaliuotų“.

2022 m. pirmą kartą pakėlėme bendruomenės vėliavą, simbolizuojančią čia gyvenusių, gyvenančių ir gyvensiančių žmonių bendrystę, vienybę, draugystę. Nusprendėme, jei esame bendruomenė, žiūrime viena kryptimi, mums reikia atributikos.

Pasak semiotiko Juliaus Greimo, pats žodis vėliava kilęs nuo žodžio vėlės, nuo pat senovės karžygiai, karvedžiai nešdavosi vėliavą tikėdami, kad su jais kartu eina ir vėlės, suteikia jiems stiprybės bei vienybės. Projekto lėšomis pavyko ją sumaketuoti, pasigaminti. Norėjome, kad vėliavoje atsispindėtų gamta, juk esame kaimas prie marių, taip pat pavaizduotos sodybos. Kadangi ją labai saugome, tai keliame tik per šventes, ypatingus bendruomenei įvykius. Bet svarstome pasigaminti kelias, kad dažniau plevėsuotų.

Mes neturime nė lopinėlio valstybinės žemės, tačiau teisiškai tai nebuvo kliūtis įregistruoti bendruomenės būstinę. Ją galima registruoti name, sodyboje. Taip ir padarėme. Visi didieji renginiai vyksta mūsų kaimo turizmo sodyboje „Kunigiškio svirnas“.

Bet ir pas bet kurį kitą kaimo gyventoją galime susirinkti.

Labai gražiai ir draugiškai sugyvename, esame pasiskirstę darbais ir veiklomis. Kunigiškio ženklas yra Frozių žemėje, jie jį prižiūri. Juk reikia ir žolę apipjauti. Neretai tenka ženklą ir paremontuoti. Tai visada mielai daro Venantas Vosylis.

Plerpos kaime atsakingi už žemės ūkį, visiems daržus kultivuoja. Regina Ridikienė ir Vidmantas Ramašauskas – tikri bulviakasio vadybininkai, nes jas kasame, tai jau visi kartu, sodiname irgi drauge. Vitkauskų kiemas – tikras vaikų traukos centras. Vasaromis visi čia buriasi. Jie po visą kaimą laksto kartu, pajuokaujame, kad reikia kokį ženklą iškelti, kad tėvai žinotų, kuriame kieme vaikai“, – šypsojosi R. Gudonienė.

Pašnekovė džiaugėsi, kad pamažu formuojasi ir švenčių tradicijos. Kartą per metus renkamasi į didelę kaimo šventę. Sueina ne tik kaimo gyventojai, bet ir kažkada čia gyvenę, tie, kam Kunigiškis brangus. Vasaromis mėgsta vieni ar kiti kaimynai susiburti ir į mažus į grilio vakarus.

Svarbiausia – išlaikyti tvirtą ryšį

„Pagrindinis mūsų tikslas – kad nesusvetimėtume. Juk gyvename šalia, bet su kaimynais pasimatome retai, nes atstumai didesni nei gyvenvietėje. O kai yra bendruomenė, išsijudiname. Visko būna, kartais nesinori, bet paskui labai žmonės dėkoja, kad pavyko ištrūkti iš įprastos rutinos, būna patenkinti. Mes esame tikrai labai maža bendruomenė palyginti su kitomis Alizavos seniūnijos bendruomenėmis. Iš pradžių kaimynai į mus žiūrėjo itin skeptiškai, nes neturime daug narių, bet išsikovojome vietą po saule.

Juk ir Lietuva yra labai maža Europos ar pasaulio kontekste, tačiau ar mes nenorime gyventi geriau ir gražiau? Kaimynines bendruomenes į savo šventes visuomet kviesdavomės po pirmųjų mūsų didesnių darbų. Požiūris į mus pasikeitė, gražiai sutariame ir bendraujame.

Nuo pat pirmųjų veiklos žingsnių mus labai drąsino, palaikė Alizavos seniūnijos seniūnė Raminta Ribokaitė. Jos palaikymo visada sulaukiame“, – mintimis dalinosi pašnekovė.

Ji pasakojo, kad puoselėja idėją pasidomėti savo kaimo istorija, kuri išties yra turtinga.

„Mes žinome tik tiek, kad čia buvo dvarvietė, dvare gyveno ponas. Pamatai dar yra, giliau kasant – daug akmenų, dvarvietės liekanų. Bandysime aiškintis, nes įdomu būtų tai perduoti savo vaikams“, – pabrėžė R. Gudonienė.

Gyvo bendravimo niekas neatstos

Pašnekinta bendruomenės narė Rūta Vitkauskienė džiaugėsi, kad nors Kunigiškis labai nedidelis kaimas, tačiau pavyko susiburti į bendruomenę, gyvuojančią jau aštuntus metus.

„Didelis dėkui bendruomenės pirmininkei Rasai už jos skiriamą laiką ir rūpestį, nes tikrai ji įdeda daug širdies.

Smagu, kad į bendruomenės gyvenimą įsitraukia ir kitur gyvenantys vaikai, giminaičiai, visur labai noriai dalyvauja anūkai.

Gera matyti, kad visi – tiek dideli, tiek maži kartu esame išsiilgę to gyvo bendravimo, pasibuvimo kartu, o ypač šiais laikais, kai visi esame įlindę į skaitmeninę erdvę, virtualius pokalbius“, – kalbėjo pašnekovė.

Pasak Rūtos, kai kyla idėja, labai ilgai kalbinti žmonių nereikia – susisiekia feisbuke sukurtoje pokalbių grupėje ir imasi iniciatyvos. Daug jos parodo ir vaikai. Džiugu, kad turi vietą, kur susiburti, kad į savo sodybą sukviečia „Kunigiškio svirno“ savininkai.

Ji pasidžiaugė, kad bendruomenės pastangomis kaimas turi savo ženklą.

„Jis tikrai išskirtinis, kaimas šalia marių, daug žmonių važiuoja pro šalį, ar į Palėvenėlę, ar prie marių, atkreipia į jį dėmesį. Kitaip nežinotų, kokiame kaime mūsų namai stovi. Taip pat džiugu, kad prie ženklo pasodintas ąžuoliukas. Visi, ir vaikai, ir anūkai, matys, kaip jis auga“, – sakė R. Vitkauskienė.

Smagu, kad organizuojamos šventės ne tik vietiniams bendruomenės nariam, bet kviečiami ir anksčiau gyvenę Kunigiškyje ar netoliese. Jie labai noriai atvyksta, prisimena savo vaikystės, jaunystės laikus.

Pašnekovė pasakojo, kad gyventi į Kunigiškį atsikėlė prieš daugiau nei 22 metus, ieškojo ramios vietos pabėgti iš miesto, kur daug gamtos, marios. Čia tą vietą rado.

Kitas pašnekovas V. Vosylis pabrėžė, kad bendruomenė skatina kaimo gyventojus būti arčiau vieni kitų, bendrauti, rinktis.

„Kai nėra bendruomenės, tai visi būna pasklidę kas kur, paskendę savuose darbuose, o dabar esame įpareigoti susitikti dėl bendrų tikslų ir kažką nuveikti. Turime savo išskirtinį kaimo ženklą, vėliavą, džemperius, reprezentuojančius Kunigiškį, pasipuošiame. Manau, kuo mažiau žmonių, tuo aktyviau viskas vyksta.

Žinoma, daug kas priklauso ir nuo pirmininko. Mūsų pirmininkė Rasa labai veikli, visus, kai reikia, surenka. Bet ir žmonės aktyvūs, gal daugiau laiko turi, nes ūkininkaujančių mažai“, – išsakė savo nuomonę V. Vosylis.

Dalintis
Komentarų nėra

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video