Rugpjūčio 1 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai Kupiškyje pastatė du informacinius stendus, skirtus Holokausto aukoms atminti. Šiandien Holokausto aukų atminimą įprasmina 17 stendų, stovinčių Raseinių, Širvintų, Trakų, Pasvalio, Šakių ir kituose Lietuvos rajonuose. Projektą „Holokausto aukų vardai gyvi“ iš dalies finansuoja Lietuvos
Vasara kelionių ir susitikimų metas. Liepos 15 dieną Skapiškyje po penkiasdešimt šešerių metų susitiko šio miestelio vienuolikta abiturientų laida, mokyklą baigusi 1967 metais. Apie mokytojus, klasę, mokyklinę draugystę papasakojo šios laidos abiturientė Aldona Barkauskaitė-Jonušienė, gyvenanti Kupiškyje, ir jos pakalbinti buvę bendraklasiai. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Pasak Aldonos, baigusios prekybos ekonomikos studijas,
Visą liepą Kupiškio viešojoje bibliotekoje veikė fotomenininko Viliaus Naujiko (1940–2022), kilusio iš Skapiškio krašto, fotografijų paroda „Mano gentis“. Liepos 26 dieną į bibliotekos parodų salę prisiminti parodos autoriaus buvo susirinkę jo artimieji ir draugai. Per šį susitikimą pristatytas ir pirmas didesnis V. Naujiko fotografijų albumas „Mano
„Gyvenimas kartais mus nuodija, bet kūryba, menas – gydo“, – sakė liepos 22 dieną Palėvenėlės bendruomenės namuose viešėjęs poetas Tomas Taškauskas, pristatęs ketvirtą knygą „Priešnuodžiai“, kurią iliustravo palėvenėlietė Gabija Jasčenskaitė, pasivadinusi Vėlos Sapiegos slapyvardžiu. Susitikimo organizatoriai – Kupiškio viešosios bibliotekos Palėvenėlės skaitytojų aptarnavimo punktas. Kristina VALYTĖ Talentas, pastebėtas
Skapiškėnai kreipdamiesi į Aldoną Raišienę dažnai pavadina mokytoja, nors ji seniai mokykloje nebedirba. Šiuo kreipiniu nereikėtų stebėtis, nes miestelyje gyvena daug buvusių mokinių. Šiandien Aldona su aplinkiniais dažniau bendrauja per pačios tapytus, siuvinėtus paveikslus ir eilėraščius. Sako, kad jai gyvenimas įdomus, kūrybai įkvėpimo suranda gamtoje visais
Neseniai Kupiškyje vykusiame dešimties sostinės menininkų plenere dalyvavo ir Lietuvos dokumentikos fotografas Andrej Vasilenko. Jis įamžino ne vieną Kupiškio kampelį, o savo darbus kartu su kitais autoriais pristatė buvusių kareivinių pastate atidarytoje parodoje. Apie tai, kokį pamatė Kupiškį, kuo ypatinga miesto fotografija, su juo ir pasikalbėjome. Jurga
Smagu išgirsti, kad gerai sekasi iš Kupiškio krašto kilusiems žmonėms. Birželio pradžioje Vilniaus dailės akademijos mados dizaino bakalaurai pristatė viešai savo baigiamuosius darbus. Juos pastebėjo ir šalies žiniasklaida, plačiai aprašiusi šį renginį. Almantas Kunskas, mūsų kraštietis, užaugęs Šiaudinių kaime, Subačiaus seniūnijoje, buvęs Subačiaus gimnazijos abiturientas, yra
Kupiškio etnografijos muziejui šie metai išskirtiniai – švenčiamas trigubas jubiliejus. Muziejaus pastatui sukanka 200 metų, pačiam etnografijos muziejui – 80 metų ir 10 metų jo ekspozicijai. Šioms sukaktims paminėti renginiai vyks ištisus metus. Prieš Velykas jų ciklą pradėjo paroda „Senoji mokykla“, o liepos 4 dieną
Praėjusį antradienį Kupiškio viešojoje bibliotekoje kupiškėnai turėjo gerą progą pabendrauti su Dalia Staponkute, rašytoja, publiciste, literatūros vertėja, kultūrologe, gyvenančia Kipre, mokslo premijos užsienio lietuviams už tarpkultūrinius tyrinėjimus laureate. Rašytojo ir literatūros vaidmuo šiuo globalių neramumų laiku – tokia buvo pirminė pokalbio tema, kuri per susitikimą su
Kupiškio viešoji biblioteka birželio 23 d. pakvietė į šiuolaikinio meno parodą „Nedažnas reiškinys“. Netradicinėje vietoje, senosiose kareivinėse, pristatytos parodos autoriai – skirtingas meno disciplinas kultivuojantys jauni kūrėjai. Visą savaitę dešimt menininkų rezidavo Kupiškyje, jį savaip tyrinėjo, o jų sukurti ir erdvei specialiai pritaikyti kūriniai sugulė
Birželio 20 d. Alizavoje etnokultūros pažinimo dienos proga atidengta atminimo lentelė nykstančiai kupiškėnų tarmei atminti. Šios idėjos iniciatoriai – kupiškėnų tarmės tyrinėtojas Jonas Albertas Naktinis kartu su Alizavos mokyklos bendruomene. Kristina VALYTĖ Dėkojo tarmiškai Anksčiau esame rašę, kad šis garbingas svečias prieš du mėnesius lankėsi Alizavos pagrindinėje mokykloje.
Sakoma, kad svajonės pildosi. Tam ir brandus amžius ne kliūtis. Žinoma, jei nenustoji svajoti, jei kryptingai eini link savo tikslo. Kiekvieno žmogaus šis kelias skirtingas. Tokios mintys sukosi galvoje pasisvečiavus buvusių kupiškėnų Rimos ir Eligijaus Augustinų namuose Darbėnų miestelyje, kuris yra tarp Kretingos ir Palangos. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Prie
Šiemet Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido ketvirtą – paskutinę enciklopedinio leidinio apie Lietuvos partizanų kovas knygą – „Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis“ 2-ąją dalį. Čia pateikiami mūšiai ir kautynės, vykusios Žaliosios rinktinės Vytauto ir Algimanto apygardų teritorijose. Birželio 14 dieną šį leidinį Kupiškio viešojoje
Dvidešimt metų vienetinius baldus projektuojanti ir gaminanti kraštietė Rita Tėvainienė įsitikinusi, kad labai svarbus lietuviškų baldininkystės tradicijų perdavimas ir tąsa. „Tradicija yra tai, kas geriausia, paimta iš praeities ir pritaikyta šiandien, kad galėtų būti perduota ateičiai. Kitaip ji liks tik istorinis kažkada buvęs faktas“, –
Prieš dvejus metus „Kupiškėnų mintims“ Povilas Stumbrys sakė, kad nori po kruopelytę surinktą informaciją apie Pandėlio apylinkėse, Notigalės pelkėje žuvusius partizanus sudėti į rašomą knygą „Atodangos Notigalės tragedijų“. Šis noras išsipildė. Kupiškio viešojoje bibliotekoje birželio 2 dieną skaitytojams pristatyta šiek tiek kitokiu pavadinimu P. Stumbrio knyga
Artėjant Tėvo dienai, jaukiai pasikalbėjome su Čivonių kaime gyvenančiu Augenijumi Drukteiniu. Jis – trijų vaikų tėtis, aštuonių anūkų senelis. Labai jautrus, atsidavęs šeimai, tikrąsias vertybes perėmęs iš savo tėvo. Augenijus visada troško vieno – kad vaikai rastų savo vietą po saule. Šiandien gali tik džiaugtis
