Poetės Janinos Degutytės kūrybos gerbėjai spalio 10 dieną rinkosi į Kupiškio viešąją biblioteką. Čia pristatytos trys neseniai išleistos šios poetės laiškyno knygos. Tai susirašinėjimas su motina, su bičiule gydytoja Lena Rapaliene ir su mūsų kraštiete dailininke Bronislava Jacevičiūte-Jėčiūte. Knygose atsiskleidžia abiejų menininkių vasarojimas Mazgeliškyje ir kitos gyvenimo istorijos.
Susitikime dalyvavo Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės dr. Lina Būgienė, dr. Solveiga Daugirdaitė, šių knygų sudarytoja dr. Giedrė Šmitienė.
Eksponuoti dailininkės B. Jacevičiūtės-Jėčiūtės tapybos darbai iš Kupiškio muziejaus fondų. Skambėjo skaitoma J. Degutytės kūryba ir laiškų ištraukos.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Egodokumentikos atgarsiai Mazgeliškyje
Renginio vedėja bibliotekos darbuotoja Jolita Pipynienė viešnių pirmiausia klausė, kodėl kilo mintis imtis šios temos, nes egodokumentinis palikimas sudėtinga tyrinėjimų sritis.
Pasak G. Šmitienės, yra gana nauja literatūros mokslo kryptis – literatūros geografija, kur atidžiai įsiskaitant į tekstą išrenkamos konkrečios vietos, kuriose vyksta literatūrinis pasakojimas.
Kai kuriuose kūriniuose tiesiai pasakoma, kokia tai vieta, arba ją galima atpažinti iš įvairių detalių, kad veiksmas vyksta Vilniuje, Kaune ar Utenoje.
„Laiškų knygos kitokios nei literatūrinės. Taigi šiose J. Degutytės laiškų knygose daug veiksmo yra Kupiškyje. Tas veiksmas gana paprastas. J. Degutytei labai rūpėjo Kupiškis, vasaromis būdavo pats artimiausias miestas. Ji mėgo lankytis Kupiškio turguje.
Iš laiškų matyti, kad dažnai pasiskundžia, kad Kupiškio turguje sunku ką nors nusipirkti, ypač uogų, kurių ji labai norėdavo ir dėl sveikatos, ir dėl skanumo. Jei gaudavo puslitrį serbentų, tai kitą dieną būdavo Kupiškiu patenkinta.
Poetei svarbi ir Kupiškio ligoninė, nes visą gyvenimą buvo silpnos sveikatos, važiuodavo į šį miestą gelbėtis, darytis visų tyrimų. Taip pat Kupiškyje būdavo jos draugės B. Jacevičiūtės-Jėčiūtės parodų pristatymai. Per šiuos renginius jos paprastai būdavo dviese.
Yra laiškų, kurie rašyti pačiame Kupiškyje: „Rašau tau tiesiai iš Kupiškio pašto. Įsivaizduok, čia negaliu nusipirkti jokio kito popieriaus, tik tokį, kokį gavau. O tas popierius toks kartoninis. Jokio kito negavau nusipirkti ir rašau ant šito“, – pasakojo knygų sudarytoja G. Šmitienė.
Plačiau skaitykite spalio 17 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Autorės nuotraukos