Nadiežda Necha Krakovskaja prie paminklo sušaudytiems žydams laisvamanių kapinėse Kupiškyje. Rasos Skaisgirytės nuotrauka
Po dienos ekskursijos po Kupiškį Nadiežda Necha Krakovskaja iš Alytaus sakė visai nenorinti išvažiuoti iš miesto, iš labai gražios vietos. Kupiškis jai suteikė naują esybę ir gyvenimo džiaugsmą. Taip sakyti moteris turėjo rimtą priežastį.
Rasa SKAISGIRYTĖ
Praeitį prisiminus
Nadieždos Nechos senelis Mendelis Smilga, senelė Chana Lėja Šlamova. Anksčiau taip būdavo, kad moterims vardus duodavo pagal tėvo vardą. Seneliai susituokė ir susilaukė sūnų – Nadieždos Nechos tėvelio Leibos Smilgos Mendelio, gimusio 1907 m., ir tėvelio brolio Nejach Smilgos, dviem metais vyresnio, gimusio 1905 m. Kupiškyje. Apie tai byloja rabinato knygos įrašas. Abu broliai kartu mokėsi Kupiškio žydų pradinėje mokykloje. Vėliau, kai prasidėjo didžioji emigracijos banga, Nejach Smilga iš Kupiškio emigravo į Pietų Afrikos Respubliką. Toje šalyje gyvendamas vedė amerikietę ir gerai įsikūrė, tapo fabriko savininku. Jiems gimė du vaikai – sūnus Mendelis, kuris dirba advokatu, ir dukra Lėja Lindsei, gyvenanti Čikagoje ir dirbanti vaikų gydytoja.
Leiba Smilga Mendelis iš Kupiškio taip pat išvyko į kitą vietą, į pietų Lietuvą. Ten susituokė su savo tautybės moterimi ir susilaukė dviejų vaikų. Deja, žuvo žmona Chaitė ir dukra Pnina, sūnus Abramas Šlom Smilga.
Nadieždos Nechos tėvas buvo paimtas į kariuomenę ir Rusijoje susipažino su Sofija. Jiems gimė sūnus Petras, o grįžus į Vilnių šeima susilaukė Anos, Nadieždos ir Veros.
„Visą gyvenimą aš mačiau tėvelio akyse skaudulį, ašaras, išgyvenimus ir visą laiką jis sakydavo: „Dukryt, čia mano gyva žaizda.“ 1969 ar 1970 metais pirmą kartą jis mane ir mamą į Kupiškį nusivežė“, – sakė N. N. Krakovskaja.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
