Kai rugpjūčio mėnesį Skapiškio miestelio centre pagyvenusio vyriškio paklausiau, kur rasti paminklą blaivybei ir gal turi jo senovinių fotografijų, jis pakėlė ranką ir parodė į už poros šimtų metrų nuo mūsų susitikimo vietos stovintį namą. Sutiktasis žmogus pasakė, kad čia gyveno fotografė Ona Balytė. Tai mane suintrigavo, nes prieš karą Lietuvoje buvo labai mažai moterų, kurios užsiiminėjo fotografija.
O. Balytė gimė 1882 m. Dailiūnų kaime, zakristijono šeimoje. Fotografuoti ją išmokė vyresnysis brolis Mečislovas.
Kaip ir daugelis lietuvių, Pirmojo pasaulinio karo metais Onutė ir Mečislovas buvo išvykę ieškoti laimės svetur. Gyveno Rusijoje, Sankt Peterburge. Ten Mečislovas fotografavo, o Onutė jam padėdavo. Apie 1920 metais sugrįžusi į Lietuvą O. Balytė apsigyveno Skapiškyje. Įkūrė gerą studiją, pradėjo fotografuoti žmones. 1944 m. per karą sudegė namai. Tuomet Onutė prisiglaudė pas gimines, fotostudijos jau nebuvo. Kad būtų fonas, fotografuodavo lauke pakabinusi medžiagos gabalą.
Miestelyje fotografė buvo gerbiamas žmogus. Draugavo su pašto viršininku, mokytojais, bažnyčios klebonu. Bažnyčioje, netoli altoriaus, per pamaldas turėjo išskirtinę vietą.
Ilgametė Skapiškio fotografė užfiksavo įvairius miestelio gyvenimo momentus. Dešimt jos nuotraukų galima rasti A. E. Markevičiūtės knygelėje “Skapiškis”. Jose matyti laidotuvių procesija, kelių tiesimo darbai, javų kūlimo talka, pieno bendrovės “Aušra” dešimtmečio sukaktuvių minėjimas ir šios bendrovės valdyba, šaulių būrio orkestras, Skapiškio pulko angelaičiai, vietos mokyklos mokiniai, mokytojai.
O. Balytė buvo labai gerai įvaldžiusi savo profesiją. Pažvelgus į dviejų mergaičių portretą, jis atrodo labai šiuolaikiškai.
Iš Skapiškio ir Pandėlio miestelių gyventojų surinkus turimas fotografijas, Kupiškio etnografijos muziejus galėtų surengti puikią fotografijos parodą.
Onutė buvo labai geros širdies žmogus. Pati neturėjo šeimos, vienerius metus augino kelis svetimus vaikus.
Mirė O. Balytė 1962 m. lapkričio 7 dieną. Palaidota Skapiškio kapinėse.
Jau daugiau kaip 40 metų praėjo nuo fotografės mirties. Dabar labai sunku rasti žmonių, kurie galėtų papasakoti apie šią šviesią asmenybę. Tačiau visų mūsų pareiga, kiek galima daugiau surinkti prisiminimų ir fotografijų apie pasižymėjusią moterį. Tai mūsų kultūros ir istorijos dalis.
——-
Autorius: Valys STABURAS