Užtvankas grioviuose statantys bebrai pridaro nemažai žalos ūkininkams – apsemiami jų laukai, miškai. Dėl tokių problemų padėti įpareigoti medžiotojai. Tačiau jie nesiruošia imtis žvėrių genocido – pasak medžiotojų, ne visos bebravietės yra žalingos ir nereikia šaudyti kiekvieno aptikto bebro.
Miške plauko ančiukai
Į „Kupiškėnų minčių“ redakciją kreipėsi Skapiškio geležinkelio stoties gyvenvietės gyventojas Feliksas Serva. Vyras nebe pirmus metus ieško pagalbos kovojant su bebrais jo žemėse. Čia tekančiame Vaduvos upelyje aštriadančiai nuolat stato savo užtvankas ir vanduo apsemia šeimininko laukus, miškus.
„Nebežinau, kur kreiptis. Mano miškas būna nuolat apsemtas: arklys klimpsta, medžių šaknys išplautos. Kartais gali pamatyti ir labai gražų vaizdą, kai miške plauko antis su ančiukais. Aišku, čia iškastas griovys apžėlęs ir jį reikia tvarkyti, bet melioratoriai kažkada žadėjo tai padaryti ir nepadarė. Be to, upelyje savo užtvankas mėgsta statyti bebrai. Savo sklypuose kartais aptinku net penkias tokias kliūtis vandeniui pratekėti. Išardai jas ir vėl bebrai savo daro…“ – kalbėjo F. Serva.
Vyras ne kartą kreipėsi ir į medžiotojus pagalbos. Tačiau šie, pasak pašnekovo, tik užtvankas išardo, o pačių jų statybininkų negaudo.
„Kiek kartų prašiau, manęs negirdi. Paskutinį sykį, kai kalbėjau su miškininkais ir medžiotojais, tai jie sakė, kad nėra noro užsiimti bebrų medžiokle. Sakiau, pats išmoksiu pasistatyti spąstus, bet tada gausiu baudą. Kokia nauda iš užtvankų ardymo, jei jos dygsta po kiekvienos nakties“, – teigė pašnekovas.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ