Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus salėje šį pirmadienį buvo susirinkę ūkininkai pieno gamintojai. Dingstis – susitikimas su Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininku Jonu Vilioniu.
Svečias atskubėjo uždusęs, sakė buvo paklydęs, jam iš savo ūkio Prienų rajone iki Kupiškio teko nukeliauti apie 200 kilometrų. Turėtų jis ką veikti namuose, kaip tik tikrintojai atvažiavę, visi vienu metu taikosi užgriūti, ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, ir aplinkosauga domisi, ar ūkyje tvarka, ar nėra nusižengimų… Kodėl toks dėmesys skiriamas asociacijos vadovui? Tikrinamas ūkis šiemet gal 6-tą kartą.
„Matyt, per daug kalbu ir per daug važinėju po Lietuvą, nori mane įdarbinti ūkyje“, – ironizavo J. Vilionis.
Asociacijos vadovas įpratęs bendrauti ir su sava auditorija, ir su valdžia, mintis dėlioja ir proza, ir poezija. „Mes tokie protingi, vienas kitam nereikalingi…“ Šitaip pieno gamintojai jaučiasi, kai supirkėjai jiems praneša truputį kilstelėję pieno supirkimo kainas, bet tai tęsiasi gal tris mėnesius per metus, o paskui vėl viskas po senovei. Kaip turėtų elgtis ūkininkai, kad galėtų dirbti ramiai, be nuogąstavimų dėl ūkio ateities?
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ada DVARIONAITĖ