Kol valdžia nesutaria dėl saugiklių įvedimo įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, nuo sausio 1 d., įsigaliojus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymui, žmonės liko nežinioje, kaip įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ar ją parduoti. Tokia situacija šiuo metu ir žemės savininkams. Jie norėtų žemę parduoti, bet negali. Pačios valstybės institucijos nesugeba nuspręsti, kas gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Smarkiai sumažėjo ir eilės prie notarų biurų.
Įsigaliojus naujai tvarkai, sumažėjo galimybė turėti daugiau žemės ūkio paskirties žemės tiek vienam asmeniui, tiek su juo susijusiems asmenims. Pagal naujuosius pakeitimus, bendras iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas neturi būti didesnis kaip 300 hektarų, o bendras visų susijusių asmenų iš valstybės ir kitų asmenų įsigytas žemės ūkio paskirties plotas negali būti didesnis kaip 500 ha.
„Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) su jų nepilnamečiais vaikais (įvaikiais), – aiškino sąvokas Kupiškio rajono notarų biuro notarė Asta Grambienė. – Būtina pažymėti, kad fiziniai asmenys laikomi susijusiais ir su juridiniais asmenimis (įmonėmis), jeigu bent vienas iš jų susijęs su juridiniu asmeniu.“
Žemės įsigijimas sustojo ir dėl naujų reikalavimų, sumažėjo darbo ir notarams.
Anot notarės, praeitų metų gruodžio mėnesį buvo toks žemės ūkio paskirties žemės pardavimo vajus, kad jiems net pavydėjo didmiesčių kolegos. Naujai priimtas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuris įsigaliojo nuo sausio 1 d., žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sandorių sudarymą pristabdė.
„Šiemet žemės pirkimo-pardavimo sandorių sudarymas vyksta labai vangiai, o pirmuosius mėnesius buvo beveik sustojęs. Dažniausiai žmonės įteisina žemės pirkimą pagal preliminarias sutartis, kurias galima buvo sudaryti iki sausio 1 d., kai galiojo ankstesnės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatos“, – teigė A. Grambienė.
Svarbu ir pinigų kilmė
„Pagal naują tvarką, asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, iki sklypo pirkimo sandorio sudarymo privalo užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją. Deklaracija turi būti užpildyta ranka juodai arba mėlynai rašančiu rašikliu, tai reiškia, ne kompiuteriu, – aiškino notarė. – Pateikta deklaracija patvirtina, kad sudarius žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės plotas neviršys maksimalaus žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio, t. y. 500 hektarų. Atsirado dar viena naujovė – įsigyjant žemę turės būti pateikta pinigų kilmė. Deklaracijoje turi būti nurodyti lėšų, už kurias įsigyjamas žemės sklypas, įsigijimo šaltiniai, jeigu suma viršija 15 000 eurų.“
Anot specialistės, šio reikalavimo galėjo ir nebūti, kadangi notarai ar asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie kliento sudarytą sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tarnybai, jeigu pagal sandorį gaunama ar mokama grynųjų pinigų suma viršija 15 000 eurų ar atitinkama suma užsienio valiuta.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Robertas TERVYDAVIČIUS