2011–2013 metų probleminių teritorijų plėtros programoje buvo 14 savivaldybių, kuriose yra didelis nedarbo lygis, daug socialinių pašalpų gavėjų. Tarp jų tuomet Kupiškio rajono savivaldybė nepateko. Šis statusas, nors ir turintis neigiamą psichologinį atspalvį, savivaldybėms suteikia nemažai perspektyvų panaudoti Europos Sąjungos (ES) paramą gyvenamosios aplinkos, gyvenimo kokybės gerinimo, infrastruktūros plėtros srityje. Ar yra bent mažiausia galimybė, kad pateksime į probleminių ar tikslinių teritorijų sąrašus?
Galimybė gauti didesnę paramą
Pasak Regioninės politikos departamento Regioninės plėtros skyriaus vedėjo Gedimino Česonio, probleminės teritorijos yra išskiriamos pagal Vyriausybės numatytus kriterijus. Jose vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis turi būti daugiau kaip 60 proc. didesnis už šalies vidurkį ir 60 proc. didesnis už šalies vidurkį socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis.
Mažiausia teritorija, kuri gali būti pripažinta problemine – savivaldybė. Savivaldybėse, kurios dalyvauja probleminių teritorijų programose, daug dėmesio yra skiriama gyvenamosios aplinkos gerinimui. Tvarkomi keliai, remontuojamos gatvės, klojami šaligatviai, tvarkomos aikštės, parkai, valomi vandens telkiniai, atnaujinami gyvenamieji namai (kartu kompleksiškai tvarkant ir aplinką), rekonstruojamos mokyklos, ligoninės, bibliotekos, kultūros centrai, kaimo vietovėse tvarkomos apleistos teritorijos.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Robertas TERVYDAVIČIUS