MOKYTOJOS PRISIMINIMŲ VIEŠKELIAIS

Matematikos mokytoja Vanda Jokantienė ir užvėrusi mokyklos duris nepaliauja lavintis, mėgsta skaityti, palaiko ryšius su buvusiais klasės draugais ir kolegomis.
Autorės nuotrauka

Tarsi akimirka prabėgo pusdienis kalbantis su tikra kupiškėne, matematikos mokytoja Vanda Urbonaite-Jokantiene. Nespėjome peržiūrėti visų albumų. Daug kas liko nepapasakota. Mokytoja yra sukaupusi didžiulę gyvenimo patirtį, labai gerai prisimena prieškario, pokario, sovietinių metų Kupiškį ir jo žmones, aktyviai stebi šiandienos pokyčius.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Kad žinotų savo šaknis

Mūsų pokalbis prasidėjo nuo rankraščio „Mano prisiminimų nuotrupos“ – tai Vandos per metus parašytas pasakojimas apie savo gyvenimą. „Anūkės labai prašė viską, ką atsimenu, ypač apie karo metus, parašyti. Noriu, kad mano vaikai, anūkės žinotų savo šaknis, kas buvo jų proseneliai, seneliai“, – sakė pašnekovė ir pridūrė, kad viešai publikuoti šių užrašų nenorėtų, nes ten rašanti ir apie labai asmeniškus dalykus. Gal vėliau tuos užrašus dar papildysianti, nes turinti ką pridėti. Šiuo metu rašymas šiek tiek atsibodęs. Norinti nuo to atitrūkti.

Moteris teigė esanti nebe pirmos kartos kupiškėnė. Mamos tėvas, jos senelis Petras Juodakys, gyveno Račiupėnuose, buvo knygnešys. O močiutė Ona Juodakienė – viena pirmųjų „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ spektaklio dalyvių. Kitas senelis, iš tėvo pusės, Ignas Urbonas, gyveno Slavinčiškyje. Vėliau jo namus nusipirko Sasnauskai.

Dėlioti savo prisiminimus jai nebuvę sunku, nes ir mokykliniais metais neblogai sekėsi valdyti plunksną. Lietuvių kalbos mokytojas net tikėjosi, kad ji studijuos lietuvių kalbą ir literatūrą.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“