Prekybos centrus pasiekė anykštėnų ūkininkų Audriaus ir Valdo Juškų šiltnamiuose užaugintos braškės. Lietuviškų braškių bus galima paragauti tik iki lapkričio, o į rinką tiekiamas jų kiekis kol kas nebus didelis. V. Juška šypsojosi, kad šį rudenį prie Anykščių stovinčiuose šiltnamiuose kiekvienam Lietuvos gyventojui užaugins po vieną braškę.
Patys lygino lietuviškas ir olandiškas braškes
Teiginys „Kiekvienam lietuviui – po vieną braškę“ linksmai skamba, tačiau V. Juška tikino, kad tai yra teisybė. „Rudenį planuojame priskinti 40 tonų braškių, viena braškė sveria apie 20 gramų. Paskaičiuokime, taip ir išeina – užauginsime apie 2 milijonus uogų“, – aiškino ūkininkas.
Lietuvos prekybos centruose braškių būna kiaurus metus, tačiau dažniausiai prekiaujama atvežtinėmis uogomis. Tik šiemet Lietuvos ūkininkai šiltnamiuose pradėjo auginti braškes. Pradžioje rinkoje pasirodė kito Lietuvos ūkininko braškės. „Pirkome lietuviškų braškių ir olandiškų. Degustavome, lyginome. Skiriasi ir skonis, ir kvapas. Į Lietuvą vežamos olandiškos braškės yra kitos veislės, jos pritaikytos transportuoti. Natūralu, kad kai uoga skirta transportavimui, ji kietesnė – kaip guminė“, – aiškino V. Juška.
Jis dėstė, kad jų šiltnamiuose užaugintas braškes reikia suvalgyti per 4–5 dienas, tuo tarpu atvežtinės uogos nesugenda savaitėmis. Broliai priminė, kad tas pats atsitinka ir agurkams bei pomidorams. Importinės daržovės kartais kelyje praleidžia tris savaites ir nieko, į prekybos centrus atvežamos turėdamos gerą vaizdą. Juk nebūna taip, kad beveik nemirtinga uoga ar daržovė skoniu, kvapu, maistinėmis savybėmis prilygtų normaliam savo giminaičiui.
Braškės duos du derlius
Bendras Juškų šiltnamių plotas – 10 hektarų. Braškėms jie paskyrė vieną 1 hektaro šiltnamį. Liepą iš Olandijos į Anykščius buvo atvežti užšaldyti braškių daigai ir susodinti į lysves. Nuskynus rudenines uogas, braškių lapai bus nupjauti, ir daigai vėl „užmigdyti“. Iki pavasario braškių šiltnamyje temperatūra sieks vos 2–3 laipsnius šilumos. Paskui temperatūra bus padidinta, pavasarinio braškių derliaus pradžia planuojama apie kovo 20, pabaiga – apie gegužės 10 dieną. Pavasario derlius turėtų būti dvigubai didesnis, Juškos tikisi priskinti apie 80 tonų braškių.
Po antro derliaus braškių daigus reikės išmesti ir pirkti naujus – toks trumpas braškių gyvenimo laikas.
„Braškė – dešimt kartų lepesnė nei agurkas ar pomidoras, samdomės olandą agronomą, jis konsultuoja, kaip braškes tręšti, kada jas laistyti. Jei tręšdamas agurką kalio ir magnio santykio kiek nepataikai, beveik nepajunti, o braškės klaidų neatleidžia, reaguoja akimirksniu“, – dėstė A. Juška.
„Nuskynėme pirmas braškes. Gražiausios uogos! Sudėjome į indelius, po trijų dienų pradėjo pūti. Iš pradžių galvojome, kad gal blogai skiname, paskui, kad gal indeliai negeri. Atvažiavo olandas agronomas ir nustatė, kad netinkamas laistymas. Užteko laistymo korekcijos – ir kitaip laikosi uogos“, – broliui antrino V. Juška.
Braškėms būtinas temperatūros svyravimas
Nei Lietuvos, nei Latvijos, nei Estijos ūkininkai iki šiol braškių šiltnamiuose neaugino. Baltijos šalių braškių rinką yra užėmę olandai. „Kodėl ispaniškos braškės pas mus neatvažiuoja? Dieną braškėms geriausia 22–24 laipsnių šiluma, o naktį 6–8 laipsniai. Temperatūros skirtumas lemia uogų saldumą. Ispanai tokio temperatūros skirtumo negali padaryti. Žiemą Lietuvoje atsiranda egiptietiškos braškės, mat žiemą Egipte temperatūros skirtumai tinkami. Žiemos dieną pas juos būna 22–24 laipsniai šilumos, naktį nukrenta iki 8–10 laipsnių“, – apie braškių auginimo specifiką kalbėjo V. Juška.
Net užšaldytos savos uogos vertingesnės už atvežtines
Žinoma, maloniausia, skaniausia ir sveikiausia valgyti savo darže ar savame šiltnamyje nuskintas uogas ir daržoves. Pavasarį ar rudenį paprasčiausiai tų savų daržovių ir uogų neturime. Lieka vienas kelias – prekybos centrai. Čia galime rinktis iš už jūrų marių augintų vaisių, uogų, daržovių ir Lietuvos ūkininkų produkcijos. Teigiama, kad jei vaisius augintas toliau nei už 500 kilometrų, jis net gali būti žalingas sveikatai. Tiesa, nežinia, čia teisybė ar mitas. Bet ir mokslininkai įrodinėja, kad daržovės ar uogos „keliautojos“ nė iš tolo neprilygsta vietinėms. Antai austrų mokslininkai nustatė, kad užšaldytos vietinės daržovės ir uogos yra vertingesnės nei šviežios atvežtinės.
Ūkininkai – didžiausi Anykščių darbdaviai
Juškų šiltnamiuose dirba 190 žmonių. Ūkininkai yra didžiausi Anykščių darbdaviai. Visi, kurie iš anykštėnų norėjo ir netingėjo, galėjo ūkyje įsidarbinti. Tiek, kiek Juškoms reikia darbininkų, mieste surasti net nepavyko – ūkininkų autobusas kas rytą važiuoja į rajono miestelius ir iš jų susirenka darbuotojus.
Pasak V. Juškos, darbuotojų algos priklauso nuo jų veiklos rezultato – identišką darbą dirbančių žmonių algų skirtumas siekia ir 150 eurų.
10 hektarų šiltnamiai – monstriška teritorija, bet ūkininkai teigė, kad dar galėtų plėstis, tiesa, Juškos mano, jog racionalesnė būtų ne šiltnamių ploto plėtra, o tų šiltnamių didesnis „įdarbinimas“.
Šilumos turi, reikia šviesos
Juškų šiltnamius šildo du skiedromis kūrenami katilai. Vieno katilo galia 2 MW, antro – 6 MW. Palyginkime – beveik pusę Anykščių miesto šildančio biokatilo su ekonomaizeriu galia – 5 MW.
Pirmi 4 hektarų Juškų šiltnamiai pastatyti prieš keliolika metų, o nauji 6 hektarų šiltnamiai įrengti tik šį pavasarį. Bendra naujų šiltnamių statybos vertė – 10 mln. eurų. Didžioji dalis šių lėšų yra europinė parama bei ūkininkų pasiskolintos lėšos.
V. Juška džiaugėsi, kad per 2014–2020 metų finansavimo etapą ir Europos Sąjunga, ir Lietuvos vyriausybė skyrė paramą šiltnamių ūkiams. Šiltnamininkai parama naudojosi ir atsistojo ant kojų, tačiau iki visaverčio atėjimo į europinę rinką trūksta elektros kainų sureguliavimo. Anykštėnai ūkininkai kalbėjo, kad jiems konkuruoti su kolegomis iš Olandijos sunku ir dėl olandų ūkininkavimo patirties, perduodamos iš kartos į kartą, ir dėl švelnesnių Olandijos gamtinių sąlygų, kurios sumažina produkcijos kaštus. Šių dalykų, žinoma, nepakeisi, tačiau šalies valdžia galėtų bent peržiūrėti elektros energijos kainas. Turėdami biokatilus Juškos šiltnamius gali šildyti ir žiemą, tačiau daugiau dviejų derlių per metus nuimti negali dėl šviesos trūkumo. „Lenkijoje valstybės dotacijos, elektra ūkininkams 6–7 centai už kWh, PVM daržovėms 5 proc. Skandinavijos šalyse naktimis ūkininkams elektros energiją atiduoda už dyką. Jeigu mums duotų vienodas sąlygas, mes galėtume konkuruoti. Paskaičiavome, kad jeigu būtų taikomas lenkiškas elektros energijos tarifas, mums apsimokėtų apšviesti šiltnamius ir auginti 3–4 derlius per metus. Dabar per metus valstybei sumokame pusę milijono mokesčių, jei gautume mažesnį elektros energijos tarifą, sumokėtume milijoną. Valstybė gautų trigubai daugiau naudos nei patirtų nuostolių“, – kalbėjo V. Juška.
Beje, ne tik Juškos, nė vienas Lietuvos ūkininkas neturi vadinamosios „šviesos kultūros“, tad tamsiausiais mėnesiais gruodį–vasarį Lietuvos šiltnamiai užmiega žiemos miegu.
Jonas TANONIS
Užs. Nr.1404