“Kupiškėnų mintims„ išspausdinus straipsnį apie “Ochoco Lumber„ generalinio direktoriaus užtvertą tvorą, kuri įbrido į pačias Kupiškio marias, redakcija susilaukė nemažai kupiškėnų skambučių bei laiškų. Ne viename jų buvo abejojama, ar Lietuvos oficialios institucijos sugebės pareikalauti, kad tvora būtų atitraukta nuo marių tiek, kiek reikalauja įstatymai.
Netrukus pasirodė, kad generalinis direktorius yra inteligentiškas žmogus, todėl aštresnių problemų dėl tvoros nekilo.
Vakar Aplinkos ministerijos Panevėžio departamento Kupiškio rajono agentūros vedėjos pavaduotojas vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Rimantas Adomauskas “Kupiškėnų mintims„ sakė, kad jis sureagavo į laikraščio publikaciją ir nutarė pasikalbėti su ponu Džonu Rovelu. Šis maloniai sutiko su juo pabendrauti nuosavoje sodyboje.
Penktadienį inspektorius su “Ochoco Lumber„ vadovu susitiko pastarojo sodyboje. Kai R. Adomauskas nuėjo prie marių, žurnalistų nufotografuotos tvoros nebebuvo. Inspektorius pamatė tik kelis buvusios tvoros kuolelius, kuriuos sodybos savininkas pažadėjo taip pat pašalinti.
R. Adomauskui, kalbantis su Dž. Rovelu, susidarė įspūdis, kad prieš statydamas tvorą vyriškis buvo kažkieno tyčia ar netyčia suklaidintas. Matyt, jokios piktos valios generalinis direktorius neturėjo. Inspektorius neatmetė galimybės, kad amerikiečiui kažkas tyčia pasiūlė nutiesti tvorą į marias ir laukė, kuo baigsis ta istorija. Jei tai tvorai niekas pretenzijų nepareikš, tai bus puikiausias argumentas užtvaras statytis ir kitiems, prie marių sodybas turintiems, žmonėms.
Dabar laisvas priėjimas prie marių vėl yra padarytas. Inspektorius neturi informacijos, kad šiuo metu kokioje nors kitoje marių pakrantės vietoje liko panašių užtvarų. Nebent kas nors tik ruošiasi jas pastatyti. Tokiems R. Adomauskas patarė taip nedaryti, nes tvoras vis tiek teks nusigriauti.
Aplinkosaugininkams dabar užkliuvo kita problema. Prie marių gyvenantys sodybų savininkai yra prisistatę lieptų, kurie yra priskiriami nesudėtingiems antros kategorijos statiniams. Jų statymas turi būti suderinti su vandens telkinio savininku, naudotoju arba nuomininku.
Šiuo metu rajono vandens telkiniai priklauso Panevėžio apskrities viršininko administracijai, todėl norint statytis lieptą, reikia gauti raštišką šios institucijos leidimą. Aplinkosaugininkai tikrins, ar tų lieptų savininkai turi leidimus. Jei pasirodys, kad neturi, priemonių žada imtis ir Aplinkos apsaugos agentūra, ir Statybos inspekcija.
Lieptai ant marių kranto dygsta kaip grybai po lietaus. Nors jų ant abiejų rankų pirštų jau nebesuskaičiuosi, aplinkosaugininkai abejoja, ar bent vienas liepto savininkas turi leidimą jo statybai.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS